Profesijos mokytojo karjera kaip antroji profesija ir jos pasirinkimą lemiantys veiksniai

LTDidėja dėmesys vadinamam hibridiniam mokytojui, kuris galėtų alternatyviai dirbti profesinėje mokykloje ir įmonėje. 114 profesijos mokytojų iš 33 šalies profesinio mokymo įstaigų apklausos rezultatai rodo, kad rinktis profesijos mokytojo karjerą motyvuoja aukšti reikalavimai šiai profesijai, noras dirbti su jaunimu ir buvusių mokytojų poveikis. Profesinės veiklos reikšmingumo suvokimas, domėjimasis dalyku, mokinių mokymu, saviveiksmingumas palengvina perėjimą į profesinio mokymo sritį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Profesijos mokytojas; Mokytojo profesijos pasirinkimas; Persikvalifikavimas; Ankstesnės profesijos suvokimas; Mokymo pasirinkimo veiksniai; Vocational teacher; Teacher’s profession choice; Retraining, perception about prior occupation; Determinants of teaching choice.

ENThere is an increasing focus on the so-called hybrid teacher, at the European level. This teacher can alternatively work in a vocational school and a business. It is highly believed that this would help to solve both the aging of VET teachers and the quality of VET. The factors determining the choice of a VET teacher as a second career as well as perceptions of the participants’ former occupation were examined in this research using respectively the FIT-Choice and the PPO scales. The survey involved 114 VET teachers from 33 VET institutions of the country. The results revealed the determinants of VET teachers’ career choice, the most important of which are the high requirements of the teaching profession, the willingness to work with young people, and the influence of former teachers. The analysis of the relations between the perception of prior occupations and these determinants showed that social significance of prior occupation, strong interest in the subject and teaching, as well as workplace training self-efficacy facilitates the transition from business to vocational training. The results are discussed taking to similar studies conducted in other countries using the same measuring instruments. [From the publication]

• Būsimieji mokytojai apie reikšmingiausius mokyklinių metų įvykius / Marija Barkauskaitė, Marytė Gaigalienė, Rita Makarskaitė. Pedagogika. 2002, 63, p. 174-180.
• Būsimųjų mokytojų profesinio kryptingumo lygiai / Julita Navaitienė. Ugdymo psichologija. 2001, t. 4, Nr. 1, p. 20-25.
• Būsimųjų psichologijos mokytojų profesinio kryptingumo ypatumai / Fausta Balčiūnaitė. Pedagogika. 2006, 81, p. 24-28.
• Būsimų muzikos mokytojų asmeninė karjera : profesijos pasirinkimas / Asta Rauduvaitė, Daiva Ramanauskienė. Pedagogika. 2010, 99, p. 104-112.
• Mokytojas kaip esminis mokymosi kokybės veiksnys: asmeninių priemonių plotmė / Elvyda Martišauskienė. Acta paedagogica Vilnensia. 2016, t. 36, p. 87-98.
• Mokytojo socialinio portreto bruožai profesinio įvaizdžio kontekste / Dana Lukauskienė, Agnė Gvildienė. Studijos šiuolaikinėje visuomenėje. 2012, Nr. 3(1), p. 152-161.
• Mokytojų, pakeitusių profesinės veiklos darbo pobūdį, muolatinio mokymosi ypatumai / Asta Garunkšnienė, Marytė Gaigalienė. Edukacinės studijos. 2008, 4, p. 40-50.
• Motivation to become a vocational teacher as a second career: a mixed method study / Rita Mičiulienė, Kristina Kovalčikienė. Vocations and Learning. 2023, 16, p. 395-419.
• Muzikos pedagogo profesijos pasirinkimo motyvai ir jų kaita studijų metu / Jolanta Abramauskienė, Rasa Kirliauskienė. Pedagogika. 2014, 113, p. 45-57.
• Pedagogo profesijos pasirinkimo motyvacija ir jos kaita pedagoginių studijų metu = Motivation to choose teaching as profession and its change during pedagogical studies / Emilija Rodzevičiūtė. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. 2008, Nr. 15, p. 74-85.
• Tapsmas pedagogu vykdant savo pašaukimą kaip informaliojo mokymosi sąlyga / Giedrė Paurienė. Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka 2016, 17, p. 205-222.