Literatūros topografija kaip teksto analizės būdas
LTPagrindinis literatūros topografijos objektas ir yra "įvietinta" literatūra - literatūros kūriniai, kuriuose galima išskaityti pakankamai aiškius labai konkrečių vietų ženklus (Žemaitės Ušnėnų, Šatrijos Raganos Užvenčio, Jamcso Joycc’o Dublino ženklus). Esminis dėmesys skiriamas tų ženklų literatūrinės specifikos analizei, aktualizuojant referencijos, topografinio pašaulio atspindėjimo literatūros tekste problemą. Tokiu būdu neišvengiamai antruoju pagal svarbą literatūros topografijos analizės objektu tampa pati "įliteratūrinta" vieta, jos refleksija. Pranešime šiems aspektams bus skiriama daugiausia dėmesio, juos iliustruojant konkrečių kūrinių analize. [Iš straipsnio, p. 20-21]Reikšminiai žodžiai: Literatūros topografija; Teksto analizė; Literary topography; Text analysis.
- Kraštovaizdis ir vietos dvasia literatūros klasikoje / Viktorija Daujotytė. Colloquia. 2009, 21, p. 30-54.
- Literatūros topografija : (poli)metodologinės trajektorijos (teoriniai apmatai topografinės tapatybės ir topografinės vaizduotės studijoms lietuvių literatūroje) / Vigmantas Butkus. Colloquia. 2009, 21, p. 11-29.
