Nusikalstamumas Lietuvoje : ką pakeitė teisės reforma?

• Crime in Lithuania: what are the achievements of the legal reform?
• Crime in Lithuania: what changes after the law reform?

LT2003 m. gegužės 1 d. Lietuvoje galima įvertinti kaip trūkio tašką nusikalstamumo analizėje. Mokslo bendruomenėje vyrauja požiūris, kad įsigaliojus naujiesiems Lietuvos Respublikos baudžiamajam, baudžiamojo proceso ir bausmių vykdymo kodeksams bei pasikeitus nusikalstamų veikų registravimo ir apskaitos tvarkai nusikalstamumo raidos analizė, apimanti šių pokyčių laikotarpį, yra metodologiškai pagrįsta. Manoma, kad lyginti nusikalstamumą iki ir po 2003 m. gegužės 1 d. yra nekorektiška dėl didžiulių veikų kriminalizacijos, bausmių sistemos, baudžiamojo proceso bei nusikalstamų veikų registracijos pokyčių. Akivaizdu, kad nusikalstamumo pokyčiai 2003 m. negali būti siejami vien su socialiniais, ekonominiais, kultūriniais ir kitais veiksniais. Teisės reformos įtaka nusikalstamumui buvo vyraujanti, tikėtina, ji užgožė visų kitų veiksnių poveikį. Tačiau klausimą galima kelti ir kitaip: o kokia yra teisės reformos įtaka nusikalstamumui? Kaip pasikeitė nusikalstamumas ir reakcija į jį naujojoje teisinėje aplinkoje? Ar teisės reforma lėmė būtent tokius pokyčius, kurių ja buvo siekiama? Į šiuos klausimus galima bandyti atsakyti lyginant įvairius statistinius rodiklius iki ir po 2003 m. gegužės 1 d. Straipsnio tikslas – nustatyti nusikalstamumo ir baudžiamojo teisingumo institucijų reakcijos į jį didžiausius statistinius pokyčius naujoje teisinėje aplinkoje bei įvertinti šiuos pokyčius kriminologiniu ir teisės reformos tikslų įgyvendinimo aspektais. Analizuojami statistiniai rodikliai, pateikti baudžiamojo teisingumo institucijų statistinėse apskaitose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Nusikalstamumas; Bausmė; Teisės reforma; Crime; Sentences; Law reform.

ENMay 1, 2003 is a breaking point in analysis of crime in Lithuania. Scientific community shares an opinion that, upon entry into force of new Criminal, Criminal Procedure, and Penal Codes of the Republic of Lithuania, and after the change of procedure for registering and accounting crimes, analysis of crime evolution, encompassing this period of change, is methodologically justified. It is believed that to compare crime statistics before and after May 1, 2003 is improper due to huge changes in criminalization of acts, penal system, criminal process and criminal activity. Obviously, changes in crime trends in 2003 cannot be linked only to social, economic, cultural and other factors. The effect of legal reform on crime was defining, most likely, it overshadowed the effect of all other factors. However, the question can be posed differently: what is the effect of legal reform on crime? How did crime and reaction to it change in a new legal environment? Did legal reform bring about changes, which were expected? To answer these questions, one could compare various statistical indicators before and after May 1, 2003. The goal of the article is to define the reaction of crime and law-enforcement institutions towards the change by establishing the greatest changes in statistical indicators in a new legal environment and to assess these changes from the perspective of achieving the goals of criminological and legal reforms. The author analyzes statistical indicators provided in statistical reports of criminal justice institutions.