LTArūnas Sverdiolas, straipsnyje svarstydamas, "kam literatams Vytautas Kavolis?", teigia, jog problema kyla iš to, kad literatūra, literatūros kritika ir literatūros mokslas yra per daug užsisklendę savyje. Tokia pozicija liudija valstietiško rūpesčio savimonę. Sverdiolo nuomone, išmoktos kavoliškos pamokos humanitarinių sričių mokslininkams padėtų pagal paskirtį naudoti teorinius įrankius. Kavoliui metodas yra tai, kas duoda tyrimo rezultatus, tuo tarpu humanitarų moksliniuose darbuose geriausiu atveju tekstas, parašytas sveiku protu, išgražinamas citatomis, blogiausiu atveju citatos yra geriausias dalykas "moksliniame" tekste. Humanitariniams mokslams yra svarbus kavoliškas sąmoningumo klausimas, kaip funkcionuoja reikšmės ir jų ansambliai. Šiuo požiūriu humanitariniai mokslai yra susiję su sociologija. Pasak Sverdiolo, Kavolis šiandien aktualiausias tuo, ko labiausiai trūksta humanitariniuose moksluose - "egzistencinio vietininko" suvokimu. Kavolis "Nužemintųjų generacijoje" per keletą alter ego (Algimanto Mackaus, Liūnės Sutemos, Jono Meko, Antano Škėmos kūrybą ir "egzilio" savivoką) kalba apie save, svetimuose tekstuose ieškoma identiško sau. Antras judesys, pasak Sverdiolo, atpažįstamas Kavolio darbuose, savęs paieškos per kitą, kuris yra kitoks - analogijos apibrėžiamos per priešybę. Kavolis parodo, kad tyrinėjimai gali būti įdomūs ne tik tyrimo, bet ir filosofijos, antropologijos požiūriu. Dabar tyrinėtojai blokuoja savo patirtį, o gal, mąsto autorius, neranda žodžių unikaliai savo patirčiai išreikšti.
ENVytautas Kavolis' works are significant to litterateurs from the objective, theoretical, methodological and philosophical point of view. Analysing the history of literature and the material of modern literature, he applied the approach to historical consciousness and invoked the strategy of consistency of different methodological bearings ("multiple keys theory"). Kavolis incorporated Literaturology into a wide context of humanistic studies and social sciences extending selfawareness and widening horizons of this academic discipline. The reflection of Kavolis' literature has touched the level of culture philosophy and reclined against the overspread of fundamental structures of human existence of the XXth century based on the personal and generation experience of the exiles that is reckoned mostly in literary texts. [From the publication]