Dailininkas modernistas tarybmečiu: laisvos kūrybos zona

LTStraipsnyje aptariami tarybmečio prisiminimo bruožai, iškeliant tarybinio gyvenimo būdo nuovokos svarbą suprantant dokumentus bei meno kūrinius. Pasitikint įvairiais dokumentais dažniausiai apeinamos labai svarbios dokumentų interpretavimo problemos, kurios yra susijusios su jokiuose rašytiniuose šaltiniuose neužrašytomis kasdienio gyvenimo „taisyklėmis", taip pat ir dokumentų parengimo, derinimo bei priėmimo aplinkybėmis, socialinių santykių terpe. Menininkai veikė gundomi savo kūryba tarnauti valdžiai, reikštis visuomeniniame gyvenime, pelnyti visuomenės dėmesį ir valdžios pagarbos ženklus, o sykiu labai aiškiai žinodami, kokios represijos, lageriai ar nebūtis laukia neklusniųjų. Tačiau prisimenant tarybmetį, svarbu neišleisti iš akių tam tikro anos patirties aspekto, nusakyti-no kaip „laisvės zonų" kūrimas. Menininkų „laisvės zona" buvo jų kūrybinio apsisprendimo išdava, kurią galėjo palaikyti ir institucinė aplinka. Analizuojami lietuviškojo modernizmo atstovų Vinco Kisarausko ir Vincento Gečo septintojo dešimtmečio pirmoje pusėje tapyti paveikslai. Iškeliamas Kisarausko paveiksluose glūdintis istorinis pasakojimas apie pokario pasipriešinimą sovietinei okupacijai, į pačius paveikslus žvelgiant kaip į liudijimą ir kūrybinį įsipareigojimą kovoti. Gečo darbuose paryškinamas atsiribojimas nuo sovietinių dailės kanonų ypatinga ekspresionistine maniera joje vaizduojant nereikšmingas, iš kasdienybės „ištrauktas" scenas, paryškinant plokštumos tapybinę svarbą ir atsisakant tapybinio fono išbaigtumo. Atkreipiamas dėmesys j Gečo, kaip aukščiausios partinės nomenklatūros atstovo - Dailės instituto prorektoriaus, o vėliau ilgamečio rektoriaus, kurtą ir palaikytą institucinę „laisvos kūrybinės zonos" aplinką, kurią tvirtino ir ilgą laiką tapybos mokytoju Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje dirbęs Kisarauskas. [Iš leiReikšminiai žodžiai: Cenzūra; Dokumentas; Ideologija; Modernizmas; Paveikslo suvokimas; Prisiminimas; Tarybmetis; Censorship; Document; Ideology; Modernism; Perception of painting,; Remembrance; Soviet times.

ENThe article discusses the peculiarities of remembering the Soviet era, highlighting the importance of the Soviet way of life in understanding documents and works of art. Trusting a variety of documents often overrides important document interpretation problems that are related to the "rules" of daily life not recorded in any written sources, as well as the context of document preparation, harmonization and adoption, and the medium of social relations. Artists have been tempted to serve with their creations to governing power and to live well, to express themselves in public life, to gain public attention and signs of government respect, while at the same time being very clearly aware of what repressions, camps or other social non-being forms are awaiting disobedient. Therefore remembering the Soviet era, it is important not to miss out on a particular aspect of experience, which should be defined as the creation of "freedom zones". The "freedom zone" of artists was the result of their creative self-determination, which could be supported by the institutional environment. The author analyses the artworks of Vincas Kisarauskas and Vincentas Gečas, representatives of Lithuanian modernism, painted in the first half of the seventies.The historical story of postwar resistance to the Soviet occupation is raised in Kisarauskas' paintings, and we perceive the paintings as a testimony and a creative commitment to combat. Gečas' paintings emphasize the separation from the canons of Soviet art, expressionistically depicting insignificant scenes from the everyday life, highlighting the importance of the picture plane and composition, and refusing the completeness of the painting's background. Attention is drawn to the special institutional environment of the "free creative zone" created and maintained by Gečas, as the superior member of the party nomenclature and as the prime vice-rector and later long-time rector of the Art Institute, and which was further maintained by Kisarauskas, a long-time teacher of painting at the M. K. Čiurlionis Secondary Art School in Vilnius. [From the publication]