LTStraipsnyje nagrinėjami ekonominės gerovės regioninius skirtumus atspindinčių rodiklių kaitos ypatumai Lietuvoje po Nepriklausomybės atgavimo. Staigus darbo vietų pramonėje, o kiek vėliau ir žemės ūkyje, mažėjimas, kuris tęsėsi iki pat 2009 m. krizės, padarė labai nevienodą įtaką skirtingiems Lietuvos regionams. Užimtumo didėjimas paslaugų sektoriuje taip pat buvo labai diferencijuotas erdvėje, nes dauguma naujųjų ekonominių sektorių, kaip ir visame pasaulyje, teikė pirmenybę didmiesčiams. Šių pokyčių pasekmės – užimtumo ir darbo užmokesčio erdvinė diferenciacija, kuri sąlygojo migracijos reiškinių suintensyvėjimą, neišvengiamai keičiantį šalies socio-erdvinę struktūrą. Skirtinguose šalies regionuose susiformuoja skirtinga gyventojų sudėtis: metropoliniuose regionuose daugėja aukštesnį socialinį statusą ir išsilavinimą turinčių gyventojų dalis, periferiniai rajonai kenčia nuo depopuliacijos, spartaus gyventojų senėjimo ir tai lydinčių pasekmių. [...] Straipsnyje analizuojami „objektyvūs“ gerovės rodikliai, nors pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio įgauna subjektyvieji gerovės aspektai arba tiesiog subjektyvioji gerovė. Iš esmės pati žmonių gerovės sąvoka yra subjektyvi kategorija, kuri priklauso ne tik nuo objektyviai išmatuojamų gyvenimo kokybės rodiklių, bet ir nuo kiekvieno konkretaus subjekto ar jų grupės (pvz., kokio nors konkretaus regiono gyventojų) požiūrio į juos. Kita vertus, prielaida, kad subjektyviai gerovei didelę įtaką daro objektyvūs darbo užmokesčio ir darbo vietų kaitos skirtumai vargu ar kelia didesnių abejonių. Šiame tyrime, autoriai laikosi hipotezės, jog darbo užmokesčio ir užimtumo kaitos erdviniai skirtumai neišvengiamai atsispindės gyventojų subjektyvios gerovės erdviniuose skirtumuose ir nulems gyventojų erdvinį persiskirstymą. [Iš straipsnio, p. 39-40]Reikšminiai žodžiai: Ekonominė gerovė; Ekonominės gerovės skirtumai; Regionai; Užimtumas; Nedarbas; Miestų sistemų kaita; Gyventojų migracija; Economic welfare; Differences in economic welfare; Regions; Employment; Unemployment; Changing urban systems; Population migration.