Lietuvos atvirosios visuomenės formavimosi ir jos teisinio identiteto raidos bruožai
LTMokslo studijoje atskleidžiamas atvirumas kaip europietiškojo mąstymo principas. Juo remiantis, galima kiekvieną individą ir bendruomenę, jų vidinių ir išorinių socialinių ryšių ir santykių raidos požiūriu, apibūdinti vienokiu ar kitokiu polinkiu atvirumui. Tą lemia individo prigimties būklė ir jo socialinės adaptacijos poreikiai. Bendruomenės tarpusavyje taip pat skiriasi uždarumo ir atvirumo santykiu vidinių ir išorinių subjektų ar socialinių procesų atžvilgiu. Nors uždarumo ir atvirumo santykis yra daugiadimensis, tačiau dažniausiai pabrėžiamas vyraujantis jo pobūdis, pvz., etninis uždarumas ar pilietinis atvirumas. Etninis uždarumas nėra absoliutus ir susijęs su įvairiomis etninės bendruomenės egzistencijos sąlygomis. Pilietinis atvirumas taip pat gali būti ne tik nacionalinės, bet ir viršnacionalinės apimties. Pastaruoju atveju būtina juos susieti, kad išvengtume giluminio nacionalumo ir tariamo kosmopolitiškumo supriešinimo. Todėl būtina skirti uždarumo ir atvirumo santykio statinę bei dinaminę raišką. Vertinant statiniu požiūriu, bet kuriai visuomenei yra būdingas vienoks ar kitoks uždarumas, kurį išreiškia tradiciniai moralinės, religinės ir teisinės elgsenos bruožai. Dinaminis požiūris kreipia dėmesį į socialinės elgsenos bruožų pokyčių intensyvumą vykstančių socialinio gyvenimo permainų kontekste. Socialinio gyvenimo permainų šaltinis gali kilti ir iš bendruomenės vidaus, pvz., dėl vidinių politinių ar ekonominių santykių pokyčių, ir iš išorės dėl vienokios ar kitokios recepcijos formos, pvz., kultūrinės, technologinės, teisinės ir t. t., neišvengiamo poveikio visuomenės vidiniams ir išoriniams socialiniams ryšiams. Jau daugiau kaip penkiolika metų Lietuvos Respublika yra Europos Sąjungos narė-valstybė.Per šį laikotarpį atlikta įvairių tyrimų, pvz., visas ES šalis apimanti apklausa, kurių rezultatai padeda nagrinėti visuomenės grupių požiūrį į ES ir nacionalinės valstybės valdymo institucijas, taip pat į pagrindinius politinius procesus. Tačiau šiuose tyrimuose dažniausiai apeinamos ir beveik nenagrinėjamos visuomenės atvirumo ir jos teisinio identiteto raidos problemos, kurios yra itin svarbios svarstant tiek savos valstybės, tiek ES ir jų tarpusavio ryšio plėtotės strategijos klausimus. Šiuo metu Vidurio Rytų ES šalyse atvirosios visuomenės plėtra labai dažnai supriešinama su nacionalinės valstybės ir visuomenės raidos poreikiais. Dalis tokio supriešinimo priežasčių yra susijusios su siaura atvirosios visuomenės samprata, kurią paskleidė K. R. Poperis. Todėl, manytina, svarbu išnagrinėti Lietuvos ir Europos liberaliosios demokratijos funkcionavimo kontekste kylančius iššūkius Lietuvos atvirosios visuomenės raidai. [Iš straipsnio, p. 59-60]Reikšminiai žodžiai: Atviroji visuomenė; Europietiškasis mąstymas; Atvirosios visuomenės teisinis identitetas; Open society; European thinking; Legal identity of an open society.
