LTAtskiru filosofinio mąstymo objektu Europa tapo XVIII amžiuje. Per tris šimtmečius šis mąstymas darėsi vis intensyvesnis ir išsivystė į specialų filosofinį dalyką - europologijq. Pradžioje išskirsime pagrindinius istorinius šio mąstymo etapus ir suformuluosime dabartinės europologijos objektą bei problematiką. Iš to nesunku numatyti ir šiuolaikinės europologijos programą. Šioje srityje keliami klausimai sutampa su viso pasaulio ateities iššūkiais ir pačia žmogaus prigimties, arba žmogiško mąstymo, universalumo problema. Šį aspektą yra pažymėjęs Edmundas Huserlis savo žymiojoje 1935 metais Vienoje perskaitytoje paskaitoje „Europietiškojo žmogiškumo krizė ir filosofija“ (Die Krisis des europäischen Menschentums und die Philosophie). Akivaizdu, kad tokios apimties klausimų šiame tekste išgvildenti negalime. Mūsų keliamas tikslas - įvardyti principą, kuriuo remiantis būtų įmanoma tai padaryti. [Iš straipsnio, p. 7]Reikšminiai žodžiai: Europologija; Europologijos iškraipos; Atvirumas; Europietiškasis mąstymas; Europology; Distortions of Europology; Openness; European thinking.