LTBarbora Radvilaitė (apie 1520-1551) į istoriją ji pirmiausia įėjo kaip moteris, kuriai buvo lemta tapti karaliene ištekėjus iš meilės. Nors Radvilaitės gyvenimas ypatingas, be to, lenkų istoriografija ja domėjosi, lietuvių istoriografijoje šiai asmenybei dėmesio skirta nedaug: kaip dažnai atsitinka, viena iš „amžinų temų" joje liko be atsako. Tarpukariu apie Barborą rašyta sekant Krokuvos mokyklos istorikų darbais, o pastaruoju metu - tik diskutuojant dėl 1991 m. išėjusios Zbygniewo Kuchowicziaus knygos „Barbora Radvilaitė" lietuviško vertimo. Taigi didžioji informacijos dalis, dažnai konjunktūriniai vertinimai - lenkų. Tačiau Radvilaitės gyvenimo istorija - tai ne vien XVI a. Lenkijos, o netgi daugiau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos dalis. Gimusi ir augusi Lietuvoje, ją pasirinko ir savo amžino poilsio vieta. Juk ne veltui net pažintinėse užduotyse mokiniams užduodamas klausimas pamąstyti apie Liublino unijos galimybes, jei dar būtų buvusi gyva Barbora Radvilaitė. Beje, jokiu būdu nemanau, kad tik lietuviškas požiūris į jos asmenybę leis sukurti objektyvų portretą, tačiau apeiti šią problemą ir nepareikšti savo nuomonės Lietuvos istorikai negali. Be to, dalį teiginių jau įmanoma pakoreguoti - Lietuvos istoriografijoje yra naujų XVI a. moters teisinės ir turtinės padėties tyrinėjimų. Tad domėjimąsi tema lėmė ne istoriografijos kiekis, o jos kokybė. [Iš Pratarmės]Reikšminiai žodžiai: 16 amžius; Barbora Radvilaitė; Moterys; Didikai ir magnatai; Valdovai; Istoriniai šaltiniai; Biografija; Monografija; The Lithuanian XVI c. history; Barbora Radvilaitė; Women; Noblemen; Monarchs; Historical sources; Biographies; Monography.