Antraštės COVID-19 pandemijos kontekste: erzulio komunikacija

LTPer COVID-19 pandemiją ypač padidėjo žiniasklaidos vaidmuo ir visuomenės dėmesys jos kuriamam turiniui: pradėta ieškoti ir tebeieškoma daugiau informacijos apie pasaulį užklupusią infekciją, jos padarinius, su ja susijusias rizikas. Lietuvoje informacija apie naująjį virusą sudarė beveik 56 proc. viso informacijos srauto, pranešimų šia tema skaičius, palyginti su tuo, kaip žiniasklaidoje buvo nušviesti kiti šaliai svarbūs įvykiai, įvairiose žiniasklaidos priemonėse, skaičiuojama, buvo daugiau nei dvigubai didesnis. Sulig padidėjusiu žiniasklaidos kuriamo turinio naudojimu išauga ir su šiuo reiškiniu susijusios grėsmės: nekritiška informacijos atranka, neigiamų naujienų poveikis ir kt. Dar didesni tokių grėsmių padariniai numanomi ir įsivaizduojami tais atvejais, kai apsiribojama fragmentuota informacija: antraštėmis, o ne straipsniais, pirmuose puslapiuose randamais žiniasklaidos priemonių pasiūlytais tekstais, o ne konstruktyvia paieška paremtomis naujienomis. Būtent naujienų portalų antraštės ir yra šiame straipsnyje aprašomo tyrimo objektas. Tyrimu siekta išanalizuoti skirtingų lietuviškų naujienų portalų antraštes COVID-19 tema ir išsiaiškinti, kokias funkcijas jos atlieka COVID-19 pandemijos kontekste. Tyrimo šaltiniais pasirinkti keturi lietuviški naujienų portalai: 15min.lt, alfa.lt, delfi.lt, lrytas.lt. Iš jų tiriamajai medžiagai sukaupta dviejų laikotarpių – I karantino Lietuvoje pirmosios savaitės (kovo 16–23 d.) ir II karantino Lietuvoje pirmosios savaitės (lapkričio 7–14 d.) – rubrikų Lietuva ir Sveikata antraštės. Iš viso tirtos 2 178 antraštės, jų skaičius konkrečiuose naujienų portaluose toks: 15min.lt – 824, alfa.lt – 334, delfi.lt – 725, lrytas.lt – 295.Tyrimas yra bandomasis, grynai kokybinis: naujienų portalų antraščių COVID-19 tema turinys analizuotas turint tikslą atrasti pasikartojančias jų funkcijas, pagal šias užčiuopti lietuviškos žiniasklaidos priemonių informavimo apie COVID-19 reiškinį tendencijas ir remiantis pirminiais rezultatais įvertinti tolesnių – didesnių – tokios krypties tyrimų galimybes. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: COVID-19; Koronavirusas; Antraštės; Erzulio komunikacija; COVID-19; Coronavirus; Headlines; Communication of irritation.

ENThe media attention to COVID-19 was phenomenal in Lithuania as well as worldwide. Information about the coronavirus accounted for almost 56% of the total information flow in Lithuania during the pandemic. Compared to how other events of national importance were covered in the media, the number of media reports about the new virus was more than double. The increasing consumption of media content also increases the threats associated with this phenomenon: the uncritical selection of information, the impact of negative news, etc. The even greater consequences of such threats are implied and imagined in cases where addressees are limited to fragmented information, i.e., headlines rather than articles, media-covered texts found on the front pages of news portals, rather than constructive searchbased news items. This paper presents a study in which headlines were chosen as a research object. The goal of the research was to analyze the headlines on the topic of COVID-19 in different Lithuanian news portals and to find out what functions they perform in the context of the COVID-19 pandemic. Four Lithuanian news portals, namely, 15min.lt, alfa.lt, delfi.lt, and lrytas.lt, were selected as research sources. The research material consists of headlines under the headings “Lithuania” and “Health” during two periods – the first week of the first quarantine in Lithuania (March 16–23) and the first week of the second quarantine in Lithuania (November 7–14). The total number of headlines analyzed is 2178, and their number in different news portals is as follows: 15min.lt – 824, alfa.lt– 334, delfi.lt– 725, lrytas.lt– 295.The study is pilot and purely qualitative: the content of the headlines on the topic of COVID-19 was analyzed with the aim to discover their recurring forms, to capture the tendencies of informing about the COVID-19 phenomenon in the Lithuanian media, and to evaluate the possibilities of further – larger – research in this field. [From the publication]

• Hibridinė komunikacija politikoje / Lauras Bielinis. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2020. 158 p.
• Kauno dienos antraščių negatyvizmas / Rūta Marcinkevičienė. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2007, t. 3, p. 109-117.
• Manifestations of deliberative democracy online : measuring quality of global public discussions on climate change on Facebook : disertacija / Inesa Birbilaitė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2013. 198 p.
• Trumpojo teksto žanro specifika: naujienų portalų antraščių tyrimas / Danguolė Kalinauskaitė. Darbai ir dienos. 2014, t. 62, p. 23-43.