Sovietmečio epochos baigtys ir jų naratyvai kūrybinėje Lietuvos ir Baltijos šalių dokumentikoje
LTLyginamoji ir kontekstinė dokumentinių filmų analizė parodė, kad reikšmingomis Europos ir pasaulio piliečiams istorinėmis temomis kuriami darbai formuoja bendrą transnacionalinę atmintį, nes jie yra viena iš erdvių, kuriose vyksta tęstinės diskusijos apie tautų ir valstybių likimus, pasaulio politinę galią ir lyderius, bendras žmogiškąsias vertybes, paveldą ir istoriją. Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių kūrybinė dokumentika dėl potencialo pasiekti platesnes auditorijas per tarptautinius filmų rodymo kanalus atlieka minkštosios galios funkciją ir skatina pasaulio bendruomenes kritiškai permąstyti istoriją ir papildyti ją naujais naratyvais. Lietuvių, latvių ir estų filmų kūrėjai savo darbuose įtvirtina Baltijos kelią kaip ikoninį politinį įvykį, kuris įrodė pilietinės visuomenės egzistavimą regione ir ryžtą siekti valstybingumo. Tuo tarpu Vakarų kine ir medijose reprezentuojama Berlyno sienos griūtis kaip totalitarizmo griūtį ir šaltojo karo pabaigą simbolizuojantis įvykis Lietuvos, Latvijos ir Estijos kino kūrėjų darbuose naudojamas epizodiškai, tarptautiniam kontekstui formuoti, nes jis Baltijos tautoms nereiškė sovietinės epochos baigties ar politinės pergalės. Baltijos šalių kūrybinės dokumentikos kūrėjai nesukūrė įtaigių ir ryškių biografinių filmų apie savo lyderius, tačiau pristatė kitokį požiūrį nei dominuojantis Vakaruose į paskutinįjį SSRS vadovą. [Iš straipsnio, p. 100]Reikšminiai žodžiai: Dokumentinis kinas; Baltijos šalių dokumentinis kinas; Sovietmečio pabaiga; Sąjūdis; Politiniai ir socialiniai naratyvai; Documentary cinema; Baltic documentary cinema; End of the Soviet era; Sąjūdis; Political and social narratives.
