Akmens ir dendromorfinės teofanijos XV–XVIII a. rašytiniuose šaltiniuose ir jų refleksijos XIX–XXI a. lietuvių liaudies medicinoje
LTTeofanija – dievybės pasirodymas, apsireiškimo pasauliui aktas. Akmens ir dendromorfinės teofanijos yra buvusios akistatos (dievų apsilankymo ar veiklos) pėdsakai. Todėl teofanija galima bet kada arba bent jau įmanoma tam tikru metu, pvz., ištikus negandai ar ligai. Teofanijos vietos yra lankomos tikintis pasveikti ar išsaugoti sveikatą, atliekamos terapinės procedūros, ritualiniai veiksmai. Šiame straipsnyje analizuojami duomenys apie akmens ir dendromorfines teofanijas XV– XVIII a. rašytiniuose šaltiniuose ir nustatomos šių teofanijų refleksijos XIX–XXI a. liaudies medicinos terapiniuose metoduose, remiantis archyviniais ir autorės gydomųjų tikėjimų užrašymais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltų mitologija; Liaudies medicina; Teofanija; Užkalbėjimai; Tikėjimai; Baltic mythology; Folk medicine; Theophany; Incantations; Beliefs.
ENTheophany is the manifestation of a deity, an act of revelation to the world. Traces of theophany (a visit or activity of the gods) are left in stone and dendromorphic features. Therefore, theophany is possible at any time, or at least at some point, for example, in the event of an accident or illness. Sites of theophany are visited in the hope of recovering or preserving health, to carry out therapeutic procedures, or perform ritual actions. This paper analyses data on stone and dendromorphic theophany in 15th to 18th-century written sources, and identifies reflections of it in 19th to 21stcentury therapeutic methods of folk medicine, on the basis of archival records and the author’s records of healing beliefs. [From the publication]
- Alkai: baltų šventviečių studija / Vykintas Vaitkevičius. Vilnius : "Diemedžio" leidykla, 2003. 319 p.
- Apie baltiškas teofanijas / Rimantas Balsys. Res humanitariae. 2013, t. 13, p. 74-94.
- Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai / sudarė Norbertas Vėlius. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996-2005. 4 t. (743, 821, 839, 282 p.).
- Lietuvių ir prūsų pagonybė: alkai, žyniai, stabai / Rimantas Balsys. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2015. 240 p.
- Lietuvių ir prūsų religinė elgsena: aukojimai, draudimai, teofanijos / Rimantas Balsys. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2017. 177 p.
- Lietuvių mitologija : iš Norberto Vėliaus palikimo / sudarytoja Ramunė Vėliuvienė. Vilnius : Mintis, 2013-2015. 3 t. (583, 444, 575 p.).
- Lietuvių religija ir mitologija : sisteminė studija / Gintaras Beresnevičius. Vilnius : Tyto alba, 2004. 291 p.
- Lietuvių užkalbėjimai: gydymo formulės = Lithuanian verbal healing charms / sudarė, parengė ir įvadą parašė Daiva Vaitkevičienė ; [į anglų kalbą vertė Laima Vincė Sruoginis]. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2008. 919 p., [8] iliustr. lap.
- Mato Pretorijaus mitinės medžiagos apie ąžuolą verifikacija / Žydrūnas Vičinskas. Tautosakos darbai 2016, 52, p. 63-84.
- Mato Pretorijaus veikalo „Deliciae Prussicae, oder Preussische Schaubühne“ verifikacija lietuvių mitologijos kontekste : disertacija / Žydrūnas Vičinskas. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2018. 251 p.
- Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla / Matas Pretorijus ; [sudarė Ingė Lukšaitė ; parengė Ingė Lukšaitė, Vilija Gerulaitienė ; vertė Vilija Gerulaitienė (iš vokiečių kalbos į lietuvių ir iš lietuvių į vokiečų), Eugenija Ulčinaitė (iš lotynų kalbos į lietuvių)]. Vilnius : Pradai, 1999-[2019]. 5 t. (9 kn.) (737, 881, 912, 801, 935 p.).
- Pušis tradicinėje lietuvių kultūroje / Jolanta Zabulytė. Sovijus. Tarpdalykiniai kultūros tyrimai. 2014, t. 2, Nr. 1, p. 34-48.
- Šventybės įžeminimas : pašventinimas į šventumą (pastabos baltų šventumo fenomenologijai) / Gintaras Beresnevičius. Sambalsiai: studijos, esė, pokalbis / sudarytojos: Aistė Birgerė, Dalia Čiočytė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005. P. 355-366.
