Nuo klienteliškumo į pilietiškumą: pastabos apie patronažo politiką Lietuvai integruojantis į Europą
LTNuo 1988-1989 m. Lietuvoje, kaip ir visoje Rytų bei Vidurio Europoje, vyksta pokomunistinė transformacija, demokratijos konsolidacija ir politinė modernizacija: vystosi nauji politikos tinklai, atsiranda naujas pilietinių teisių diskursas ir naujos kolektyvinės tapatybės, formuojasi naujos interesų grupės ir organizacijos. Pastaruoju metu yra daug rašoma ir kalbama apie neformalius ir patemalistinius ryšius: korupciją, valdžios oligarchiją, klienteliškumą, nepotizmą, korporatyvinį nusikalstamumą ir elitiškumą bei kitus neigiamus visuomeninius reiškinius integruojantis į Europos Sąjungą ir NATO institucijas. Lietuva, atkūrus ir stiprindama savo valstybingumą, tam tikra praśnie atspindi visuomenės probleminį transformacijos pobūdį, kuris būdingas visoms Rytų ir Vidurio Europos šalims. [...] Šiandien žurnalistai, visuomenininkai ir mokslininkai pastebi, kad Rytų ir Vidurio Europos šalys yга labai dažnai siejamos su struktūrine korupcija, kuri yra dalis klientelistinės socialinės struktūros. Korupcija yra endeminė bacila, kuri priklauso socialinių sąveikų tipui. Todėl korupcijos pilnutinė analizė negali būti atskirta nuo klienteliškumo studijų Rytų ir Vidurio Europos kontekste. Iki šiol beveik neturime išsamių tarpdisciplininių klienteliškumo empirinių studijų Lietuvoje. Nors politikos tinklai, tarpininkavimas, komunikacijos neformalios sistemos ir įvairių išteklių mainai yra taip pat silpnai išanalizuoti ir kitose šalyse. Pagrindinis pranešim o tikslas - aptarti politinio klienteliškumo sampratą, įgyjant didesnį supratimą apie jo poveikį viešajai politikai ir viešajam administravimui Lietuvos integravimosi į Europos Sąjungą ir NATO laikotarpyje. [Iš straipsnio, p. 112-113]Reikšminiai žodžiai: Klienteliškumas; Klienteliškumas Lietuvoje; Pilietiškumas; Clientelism; Clientelism in Lithuania; Citizenship.
