Studentų mokymosi aplinkų susiformavimui iš universiteto bibliotekos edukacinės aplinkos įtaką darantys veiksniai : disertacija

LTDisertacijos tyrimo tikslas – teoriškai pagrįsti ir empiriškai ištirti studentų mokymosi aplinkų susiformavimui iš universiteto bibliotekos edukacinės aplinkos įtaką darančius veiksnius. Darbe taikyti tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, atvejo analizė, apklausa raštu (imtis – 903 studentai), eksperimentinis tyrimas (imtis – 141 studentas), koncepcijos žemėlapių turinio analizė. Disertacinio tyrimo nauji ir reikšmingi mokslo rezultatai: patikslintos edukacinės ir mokymosi aplinkų sampratos; pagrįstos universiteto bibliotekos edukacinės ir mokymosi aplinkų sampratos bei universiteto bibliotekos edukacinės aplinkos lygiai; teoriškai pagrįstas studentų mokymosi aplinkos susiformavimo iš universiteto bibliotekos edukacinės aplinkos modelis; teoriškai pagrįsta ir empirikai patikrinta studentų mokymosi aplinkų susiformavimo iš universiteto bibliotekos edukacinės aplinkos įtaką darančių veiksnių tyrimo metodologija; pagrįsta metodologija, kuria remiantis galima patikrinti, ar studento mokymosi aplinkos bibliotekoje aktyvinimas tampa prielaida jos formavimosi kaitai iš universiteto bibliotekos edukacinės aplinkos; nustatytos bibliotekos edukacinės aplinkos charakteristikos, sąlygojančios studentą įgalinančios mokymosi aplinkos susiformavimą, taip pat atskleisti tam trukdantys barjerai. Praktinis tyrimo reikšmingumas – sukurtu universiteto bibliotekos edukacinės aplinkos modeliu galima vadovautis tobulinant akademinių bibliotekų veiklą, kuriant studentus įgalinančias mokymosi aplinkas bibliotekoje ir siejant jas su studijų programų edukacinėmis aplinkomis.

ENThe dissertation focuses on theoretical grounding and empirical analysis of factors influencing the formation of students' learning environments from a university library environment. The dissertation applies the following methods of research: analysis of scientific literature and documentation, case study, written questioning (number of respondents – 903 students, experimental research (number of participants – 141 students), analysis of the contents of concept maps. The following new and essential scientific results have been achieved: specification of concepts of educational and learning environments; grounding of the concepts of a university library educational and learning environment and levels of a university library educational environment; theoretical grounding of the model of the formation of students’ learning environments from a university library educational environment; theoretical grounding and empirical research of the methodology of the research of factors influencing the formation of students’ learning environments from a university library educational environment; grounding of the methodology used to check whether the activation of a student's library learning environment preconditions the change of its formation from a university library educational environment; definition of characteristics of a library educational environment which precondition the formation of a student’s learning environments along with the identification of barriers. Practical significance of the research – the model of a university library educational environment is applicable while improving activities of academic libraries, creating learning-friendly library environments for students and relating them to the educational environment of the curriculum.

• Educational and learning environments as a factor for socioeducational empowering of innovation / Palmira Jucevičienė. Socialiniai mokslai. 2008, Nr. 1 (59), p. 58-70.
• Informacinio raštingumo dimensija siekiant mokymosi kokybės universitetinėse studijose / Vilhelmina Vaičiūnienė, Genutė Gedvilienė. Pedagogika. 2009, 95, p. 105-111.
• Kauno technologijos universiteto bibliotekos vartotojų pasitenkinimo bibliotekos paslaugomis tyrimas / Gintarė Tautkevičienė, Gerda Adomaitytė. Informacijos mokslai. 2018, t. 83, p. 71-89.
• Koncepto "Edukacinė aplinka" kaita ir iššūkiai / Megana Pesse. Pedagogika. 2023, 151, 3, p. 52-69.
• Managerial factors conditioning the collaborative learning environment in the university studies / Jurgita Vizgirdaite, Laura Fridrikaite. Socialiniai mokslai. 2012, Nr. 2 (76), p. 61-73.
• Oficialaus ir paslėpto curriculum raiška aukštojo mokslo studijų edukacinėse aplinkose taikant mokymosi bendradarbiaujant principus / Gintarė Valinevičienė, Jovita Starkutė. Tiltai. 2018, Nr. 1 (79), p. 77-93.
• Priemonių kompleksiškumas siekiant efektyvaus informacinių gebėjimų ugdymo aukštojoje mokykloje / Laima Liukinevičienė, Eglė Virgailaitė-Mečkauskaitė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2007, Nr. 5 (16), p. 63-75.
• Reconsidering university educational environment for the learners of Generation Z / Evelina Jaleniauskienė, Palmira Jucevičienė. Socialiniai mokslai. 2015, Nr. 2 (88), p. 38-53.
• Studentų kompetencijos valdyti išorinius mokymosi veiksnius dėmenų dermės aspektai / Virginija Jūratė Pukevičiūtė, Miglė Antanėlienė. Verbum. 2010, t. 1, p. 114-122.
• The Absorptive capacity of pedagogical psychological services to modern educational functions / Edita Jezerskytė, Giedrė Kuzmaitė. Sveikatos ir socialinių mokslų taikomieji tyrimai: sandūra ir sąveika. 2007, Nr. 3, p. 52-58.
• Tyrėjų informacinė kompetencija ir jos ugdymo strategijos / Gintarė Tautkevičienė. Socialiniai mokslai. 2010, Nr. 2 (68), p. 94-102.
• Universiteto edukacinės aplinkos ir studento asmeninės mokymosi aplinkos sąveikos veiksniai naudojant saityną 2.0 / Gintarė Valinevičienė. Informacijos mokslai. 2013, t. 63, p. 91-112.