Lecture as a traditional form of studies in higher school and its importance to evolve while facing knowledge society

LTAukštojo mokslo institucijos, užtikrindamos žinių visuomenei reikalingas sąlygas, tokias kaip atviros ir prieinamos žinios, moksliniai tyrimai, intelektualinė ir akademinė laisvė, lygiaverčiai kolegialūs santykiai, diskusijos ir lojalumas kitoms intelektualinėms akademinės bendruomenės vertybėms, išreiškia aukštojo mokslo atsakomybę visuomenei. Šia prasme tikslinga kalbėti apie studentų mokymąsi, o ne dėstymą jiems. Tačiau kyla klausimai: ar paskaita, vis dar įprastinė tradicinė studijų forma ir mokymo metodas aukštojoje mokykloje, gali būti naudojama siekiant pagerinti mokymąsi ir suteikti studentams galimybių aktyviai kurti žinias, autentišką supratimą ir prasmę, t.y. visa, kas atsiranda tik tokio proceso kaip pasidalijimas patirtimi metu? Kaip išvengti prieštaravimo tarp paskaitos galimybių ir ribotumų bei poreikio studentus įtraukti į dialogą, bendravimą ir sąveiką (interakciją) vertinant kaip prielaidą efektyviam mokymuisi? Šio straipsnio tikslas yra įvertinti paskaitos, kaip aukštosios mokyklos tradicinės studijų formos bei metodo, paskirtį, privalumus ir trūkumus, būtinybę evoliuciškai keistis žinių ir besimokančios visuomenės perspektyvoje, kuri akcentuoja besimokančiojo poreikį aktyviai kurti žinias, savo autentišką supratimą ir prasmę bei pabrėžia mokymosi paradigmą ir mokymo bei mokymosi kokybę. [...]. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Mokymo metodai; Paskaita; Universitetinė didaktika.

ENInstitutions of higher education, by ensuring the conditions necessary for the knowledge society, such as open and accessible knowledge, scientific research, intellectual and academic freedom, collegial relations, discussions and loyalty for other intellectual values of academic community, demonstrate the responsibility of higher education against the society. In this framework one should discuss the learning, and not teaching of students. But some questions arise: can a lecture, still remaining a traditional form of studies and a training method at higher school, be used for the implementation of learning and providing possibilities for students for active creation of knowledge, development of authentic understanding and meaning, i.e. everything that can be developed only during such process as share of experience? How to avoid the contradictions between the possibilities and limitations of lecture, and the need for including students into dialogue, communication and interaction considering it as a presumption for the efficient learning? The purpose of this article is to assess the advantages and deficits of lecture as a traditional form and method of studies at a higher school, and the necessity of evolutional exchange of knowledge in the prospect of the learning society, which accentuates the need of a learner for active creation of knowledge, development of his authentic understanding and meaning, and emphasis of the learning paradigm and quality of learning and training. [...].