LTGeltonosios rasės etninė muzika pasaulio etnomuzikologijos mokslo dar netirta. Gvildenta tik atskirų tautų arba regionų muzika. Straipsnio autorius mano, jog geltonosios rasės etninės muzikos vyraujantis stiliaus bruožas yra vienbalsumas, daugiabalsumas - išimtis. Vyrauja pentatoninė dermė. Išimtis – japonų muzika, kur pentatoninėse melodijose atliekami ir pustoniai. Pietryčių Azijoje pasitaiko dermių su ketvirtatoniais ir aštuntatoniais, kurie atliekami, apipinant pentatoninių melodijų garsus. Muzikos ritmika gana pastovi, monotoniška, pagrįsta dviejų arba keturių dalių metro judėjimu. Dėl to geltonosios rasės mongolių ir amerikanidų etninė muzika yra labai asketiška, nes atliekama itin taupiomis meninės išraiškos priemonėmis. Pažymėtina, jog amerikanidai visai nevartojo styginių instrumentų, o būgnai reikšmingesni šiaurės rytų Azijos (Sibiro ir Arkties tautų) bei abiejų Amerikos žemynų gyventojų muzikavimui. Gretinant etnomuzikologijos ir antropologijos duomenis, akivaizdu, jog geltonosios rasės muzika apima bemaž visus priešistorinius šios rasės plotus. Pagal muzikos savybes Azijos mongolidai ir Šiaurės Amerikos amerikanidai siejasi. Nuo jų atsišlieja Pietų Amerikos amerikanidai, o nuo šiaurės rytų Azijos mongolidų – pietų Azijos mongolidai. Tatai patvirtina ir antropologų bei archeologų teorijas apie abiejų Amerikos žemynų bei Pietryčių Azijos apgyvendinimą. Japonų muzikos pustoniai, o ainų – daugiabalsumo požymiai gali reikšti ir antropologų pastebimą šių tautų baltosios rasės europidų komponento priemaišą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etninė muzika; Geltonoji rasė; Muzikos instrumentai; Ethnic music; Mongoloid race; Amerikanoid race; Musical Instruments.
ENEthnic music of the yellow race was not yet researched by the world’s ethnomusicology science. This far, it has only analysed the music of different nations or regions. The author considers that the prevailing style feature of ethnic music of the yellow race is unanimousness, with polyphony there being an exception. The prevailing scale is pentatonic. Except that, there is Japanese music where pentatonic melodies include semitones. East Asia sometimes features scales with one quarter and one-eighth tones that are played around the sounds of pentatonic melodies. Musical rhythms are rather constant, monotonous, based on two or four part metre motions. For this reason, the ethnic music of Mongoloids and American Indians is very ascetic as it is played using extremely sparse artistic means. One should bear in mind that the American Indians did not use string instruments at all, and drums were more significant in the music of the North East Asian (Siberia and Arctic nations) population and residents from both American continents. When comparing the ethno musicological and anthropological data it becomes obvious that the music of yellow race includes nearly all prehistoric areas of this race. According to the musical characteristics, the Asian Mongoloids and North American Indians are interrelated. Nevertheless, the South American Indians are different from them, and South Asian Mongoloids are different than the North East Mongoloids. Halftones of Japanese music and polyphonic features of Ainu may well signify the admixture of the European component noted by anthropologists in these nations.