Considering new public governance possibilities in Central and Eastern Europe

LTStraipsnyje pateikiami ir įvertinami svarbiausi viešojo administravimo vystymosi bruožai Centrinėje ir Rytų Europoje, pabrėžiant esminius modernizacijos laikotarpius vyraujančių teorinių paradigmų kontekste. Autoriai identifikuoja tris svarbiausias paradigmas: tradicinis hierarchinis viešasis administravimas, naujoji viešoji vadyba ir naujasis viešasis valdymas, kurie kartais tarpusavyje susiję ar vienas kitam prieštarauja. Nepaisant įspėjimų dėl praktikos stokos, naujoji viešoji vadyba kurį laiką buvo patrauklus administravimo modelis dėl politikos formavimo ir įgyvendinimo atskyrimo. Kartu su kontraktine vadyba naujoji viešoji vadyba kūrė tam tikrą iliuziją, kad ji visiškai pakeis viešojo administravimo pobūdį, bet, kaip reformų modelis, nenubrėžė aiškios vystymosi krypties, o dėl savo kapitalistinės verslininkiškos prigimties rizikas viešajam sektoriui formavo kaip socialiai neatsakingas modelis. Dėl šių priežasčių XXI amžiaus pradžioje į politikos ir administravimo areną įžengė naujasis viešasis valdymas, kuris tapo labiausiai laukiama paradigma Centrinėje ir Rytų Europoje. Jis ypač pageidautas dėl savo socialinio patrauklumo ir subtilumo. Nors teoriškai naujasis viešasis valdymas yra logiškai nepriekaištingai pagrindžiamas ir vertybiškai neprieštaringas modelis, praktiškai jam vis dar trūksta konkretesnių įgyvendinimo metodų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tradicinis hierarchinis (vėberinis) viešasis administravimas; Naujoji viešoji vadyba; Naujasis viešasis valdymas; Modernizacija; Hierarchical (Weberian) traditional public administration; New public management; New public governance; Modernization.

ENThere is presented and shortly evaluated in the article the basic development of public administration in Central and Eastern European countries by indicating the most important stages of modernization in the light of prevailing theoretical paradigms. The authors identify three main stages – traditional public administration, New Public Management and New Public Governance, which are sometimes interrelated or contradicting to each other at the same time. New Public Governance is the most wanted and admired paradigm in Central and Eastern Europe, especially because of its social attractiveness and sensitivity, but it is still lacking more certain methods and tools to be implemented in practice. New Public Management, because of its capitalist entrepreneurship spirit, only partially changed public administration model. It was not an excellent model of reform, that’s why it is possible to point to NPM as socially irresponsible reform of the public sector. At the same time the principles of New Public Governance are orientated not only to the participation of citizens and citizens’ groups, but also to the development of social welfare, social quality, social responsibility and social justice. These are the values, which are most necessary to overcome the side effects of modernization. It is possible to draw a conclusion about this article, that by developing and presenting the more progressive principles and values of NPG, such as openness, transparency, social justice, social quality, absence of corruption and more active non-governmental organisations, Central and Eastern European countries could achieve more stable democratic development, as well as elimination or minimization of the negative impact of New Public Management for various spheres of public sector’s reforms. [From the publication]

• 3E koncepcijos plėtra / Stasys Puškorius. Viešoji politika ir administravimas. 2002, Nr. 3, p. 31-38.
• External communication of electricity sector institutions about citizen participation possibilities in Lithuania / Lina Sveklaitė, Aušra Šukvietienė. Contemporary research on organization management and administration. 2021, Vol. 9, No. 2, p. 41-55.
• Public sector reforms in Lithuania since 1990 / Vainius Smalskys, Mantas Bileišis, Jurgita Domeikienė, Andrius Stasiukynas. Public administration reforms in Eastern European Union member states : post-accession convergence and divergence / edited by Polonca Kovač and Mantas Bileišis. Vilnius: Mykolas Romeris University ; Ljubljana: University of Ljubljana Faculty of Administration, 2017. P. 50-89.
• Socialinių paslaugų tobulinimas Lietuvos savivaldybėse : Atviros Lietuvos fondo 2004 metais remto tyrimo ataskaita : gerosios praktikos mokomasis leidinys / Audronė Vareikytė, Adolfas Kaziliūnas,ArvydasGuogis, Dangis Gudelis, Jonas Mickus. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2006. 174 p.
• The ELoGE programme as access to the selfevaluation of local authorities according to the twelve principles of good governance of the Council of Europe: the case of Lithuania / Vaiva Lukoševičienė, Arvydas Guogis. Tiltai 2023, Nr. 2 (91), p. 105-121.
• Tyrimas dalyvaujant kaip socialinių inovacijų technologija / Arūnas Poviliūnas. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2003, Nr. 1 (10), p. 42-49.