30 tears of Lithuania’s Restored Independence: a coastal state’s prescriptive jurisdiction over inland waters

LTStraipsnyje siekiama išsamiai ir sistemiškai nagrinėti ir atskleisti bendrą Lietuvos Respublikos jūros vidaus vandenų nacionalinio reguliavimo transformaciją per trijų atkurtos Valstybės nepriklausomybės dešimtmečių laikotarpį, parodyti pagrindines kryptis ir etapus. Iškelti tokie uždaviniai: 1) atskleisti nagrinėjamos jūros erdvės reglamentavimo nacionalinėje teisėje apimtį (mastą), poreikį ir svarbą; 2) nustatyti šio nacionalinio reglamentavimo raidai turėjusius įtakos esminius veiksnius; 3) visapusiškai parodyti jūros vidaus vandenų teisinio režimo pagrindinių klausimų (teisės institutų) vystymąsi; 4) bendrai įvertinti pagrindines nacionalinio reglamentavimo nuostatas jų atitikties esminiams tarptautinės jūrų teisės ir ES teisės reikalavimams požiūriu. Tyrime atskleidžiama, kad pakrantės valstybės teisė reglamentuoti jūrų vidaus vandenis nėra neribota: valstybes įpareigoja tarptautinės sutartys ir ES teisė. Atidus ir tikslus teisėkūros jurisdikcijos įgyvendinimas ne tik apsaugo pakrantės valstybės teises ir interesus, bet ir prisideda prie vienodo atitinkamų tarptautinės ir ES teisės reikalavimų taikymo. Daroma išvada, kad nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais iki dabar nagrinėjamos jūros erdvės teisinis reglamentavimas plėtojosi fundamentaliai, nuo pavienių nuostatų iki išsamaus teisinio režimo. Jis įtvirtintas grupėje įstatymų ir kitų teisės aktų (įskaitant Valstybės sienos apsaugos, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, Jūrų aplinkos apsaugos, Laivybos saugumo ir kt.).Įstatymų ir kitų teisės aktų jūros erdvių režimo klausimais kūrimas buvo unikali patirtis, betrunkantis ir visa apimantis procesas, o jo gairės – Lietuvos stojimas į tarptautines organizacijas (JT, IMO, ES) ir prisijungimas prie dešimčių konvencijų. Reglamentavimo plėtra rodo pastangas identifikuoti jūrų vidaus vandenis (atskiriant nuo kitų vidaus vandenų) ir užtikrinti vienodą tam tikrų susijusių sąvokų tam tikruose įstatymuose taikymą. Jūrų vidaus vandenys apibrėžti kai kuriuose įstatymuose kiek sudėtingai, tačiau, vertinant apskritai, tinkamai apima į sausumos pusę nuo bazinės linijos esančius vandenis, turinčius glaudų ryšį su sausuma. Reglamentuojant taip pat juntamas dėmesys valstybės saugumo interesams: sukurtas pažangus užsienio karo laivų atvykimo į Lietuvos teritoriją karinių pratybų ar į kitus karinio bendradarbiavimo renginius režimas. Nors, vertinant apskritai, įgyvendindama teisėkūros jurisdikciją Lietuva (bent jau reikšmingai) neperžengė ar (akivaizdžiai) neteisingai neinterpretavo tarptautinių sutarčių ar ES teisės leidžiamų nacionalinio reguliavimo ribų ir jų normų įgyvendinimo būdo, tam tikrais atvejais vėluota parengti ar priimti teisės aktus, įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus, priimti pakeitimų, paskatintų identifikuotų spragų ar praktikos. Galiausiai, kaip visada, lieka erdvės tobulėti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Jūrų vidaus vandenys; Jūrų klausimų reglamentavimas nacionalinėje teisėje; Pakrantės valstybė; Tarptautinės jūrų teisės reikalavimų įgyvendinimas; Įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos teisę įgyvendinimas; Nepriklausomos Lietuvos teisė; Inland sea waters; National maritime legislation; Coastal State; Implementation of the International Law of the Sea requirements; Implementation of obligations under the European Union Law; Law of independent Lithuania.

ENThe Article aims at comprehensively and systematically revealing a general transformation of the national regulation on the inland sea waters of the Republic of Lithuania within the three-decade period of the State’s restored independence, highlighting the main trends and stages of the legal development. In particular, the following tasks have been set: 1) to reveal the extent (scope), need and relevance of national maritime legislation in respect of the maritime zone at issue; 2) to distinguish the key factors that have influenced the development of that national regulation; 3) to track and comprehensively reveal the transformation of the main issues (legal institutes) of the regime of the inland sea waters; and 4) to generally evaluate the core provisions of the national regulation in respect of their compliance with the main obligations under the International Law of the Sea and the EU Law. The research reveals that a coastal State’s power to regulate inland sea waters is not unlimited: States are bound by international treaties and the EU Law. Careful and precise implementation of the prescriptive jurisdiction not only safeguards the coastal State’s rights and interests, but also contributes to the unanimous application of respective international and EU Law requirements. The article concludes that from the reestablishment of the independent State of Lithuania in 1990 until now, the legal regulation on the maritime zone at issue has undergone a fundamental transition from some single rules to a comprehensive legal regime. It has been developed in a set of laws and regulations (including the State Border Law, the Law on the State Seaport Klaipėda, the Law on the Protection of the Marine Environment, the Law on Navigation Safety, etc.).The creation of maritime legislation has been a unique experience, a continuous and comprehensive development, in which Lithuania’s accession to the international organisations (UN, IMO, EU) and tenths of conventions have served as the main guidelines. The evolution of the regulation reveals attempts to identify the inland sea waters separating them from other types of inland waters and to ensure the unanimous application of certain related concepts used in laws. The inland sea waters are defined in separate laws in a relatively complicated manner; however, in general, duly encompass the waters situated landwards from the baseline and closely connected with the continent. The regulation also focuses on the State’s security interests: an advanced order for the entry to Lithuania’s territory of foreign naval vessels to military exercise or other forms of military cooperation is now in place. Although in implementing its prescriptive (legislative) jurisdiction, Lithuania, in general, has not (at least materially) overstepped or (visibly) misinterpreted the extent and manner of national regulation allowed by international treaties and the EU Law, there has been certain delays in drafting and (or) adopting legislation, implementing international requirements, the regulation has been subject to amendments induced by identified legal gaps or encouraged by practice. Finally, as always, there is a remaining scope for improvement. [From the publication]

• Jūros erdvių reglamentavimas tarptautinėje ir Lietuvos Respublikos teisėje : disertacija / Indrė Isokaitė. Vilnius, 2010. 306 p.
• Jūrų klausimų reguliavimas Europos valstybių konstitucijose / Indrė Isokaitė. Konstitucionalizmo idėja, bendroji Europos teisė ir Lietuvos konstitucinė tradicija / sudarytojai Jevgenij Machovenko, Indrė Isokaitė. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016. P. 227-249.
• Lietuvos, kaip pakrantės valstybės, teisių ir pareigų pagal 1982 metų Jūrų teisės konvenciją įgyvendinimo problemos / Indrė Isokaitė. Teisė. 2008, t. 68, p. 97-107.
• Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. tarptautiniai teisiniai pagrindai ir pasekmės / Dainius Žalimas. Vilnius : Rosma, 2005. 364 p.
• Response to sea pollution incidents: international framework, regional cooperation and national approach / Indrė Isokaitė. Baltic yearbook of international law. 2011, Vol. 11, p. 173-192.
• Žmonių paieškos ir gelbėjimo jūroje operacijų teisiniai aspektai / Indrė Isokaitė. Nepriklausomos Lietuvos teisė: praeitis, dabartis ir ateitis / vyriausiasis mokslinis redaktorius Gintaras Švedas. Vilnius: Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Alumni draugija, 2012. P. 727-743.