Why is it difficult to talk about the (coherent) Post-Communist welfare state model? comparative analysis of the Czech Republic, Lithuania and Romania
LTGerovės valstybių tyrimas, po klasikinių R. Titmusso ir G. Esping-Anderseno tipologijų pagrindimo praėjusio amžiaus pabaigoje, yra plėtojamas kitų autorių, kurių vienu iš originalių darbų objektų yra tapęs pokomunistinių Centrinės ir Rytų Europos (CRE) valstybių modeliavimas. Nepaisant tam tikrų panašumų CRE šalyse, jos pasižymi ir ryškiais skirtumais gerovės aprūpinimo srityje – tai patvirtina Čekijos, Lietuvos ir Rumunijos statistinė bei lyginamoji analizė. Skirtumus tarp šių šalių įrodo palyginamieji gerovės politikų socialinės apsaugos, švietimo ir sveikatos apsaugos finansavimo kriterijai, taip pat perkamosios galios, pajamų nelygybės, skurdo rizikos lygio rodikliai, laimės ir socialinio teisingumo indeksai. Straipsnio autoriai teigia, kad moksliniu požiūriu yra sudėtinga kalbėti apie vientisą pokomunistinį gerovės valstybės modelį. Reikėtų apibrėžti kelis gerovės valstybių modelius CRE, o Čekija, Lietuva ir Rumunija galėtų juos reprezentuoti trijose skirtingose CRE valstybių grupėse. Čekija atstovautų labiausiai išsivysčiusiai CRE šalių grupei, Rumunija – mažiausiai išsivysčiusiai, o Lietuva, kaip Baltijos šalių atstovė, užimtų tarpinę padėtį tarp šių šalių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gerovės valstybės modelis; Socialinis modelis; Pokomunistinės valstybės; Welfare state model; Social model; Post-communist countries.
ENThe study of welfare states, after the substantiation of the classical typologies of R. Titmuss and G. Esping-Andersen at the end of the last century, is being developed by other authors, one of the original works of which is the modelling of post-communist Central and Eastern European (CEE) states. Despite some similarities in the CEE countries, they also show significant differences in welfare provision, as confirmed by statistical and comparative analysis of the Czech Republic, Lithuania and Romania. The authors of the article argue that it is scientifically difficult to speak of a coherent post-communist welfare state model. Instead, several models of welfare states should be defined in CEE. [From the publication]
- Dėl Lietuvos socialinės politikos modelio / Arvydas Guogis. Politologija. 2002, Nr. 4 (28), p. 76-94.
- Europeizacija ir gerovės valstybė Lietuvoje: institucinės sankirtos / Liutauras Gudžinskas. Politologija. 2014, Nr. 4 (76), p. 124-155.
- Gyventojų pajamų nelygybė / Romas Lazutka. Filosofija. Sociologija. 2003, Nr. 2, p. 22-29.
- Kai kurie socialiniai-politiniai gerovės valstybių kūrimo Europoje ir Lietuvoje aspektai / Arvydas Guogis. Filosofija. Sociologija. 2014, t. 25, Nr. 2, p. 71-79.
- Lietuvos gyventojų pajamų ir vartojimo diferenciacija / Vaida Lisauskaitė. Verslas: teorija ir praktika. 2010, t. 11, Nr. 3, p. 266-278.
- Lietuvos ir Estijos sveikatos apsaugos raida: panašios sąlygos, skirtingi rezultatai / Liutauras Gudžinskas. Politologija. 2012, Nr.3 (67), p. 61-94.
- Lietuvos tapsmo gerovės valstybe prieštaros / Algis Šileika, Jolita Paškevičiūtė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2013, Nr. 1 (29), p. 8-19.
- Skurdas : metodologijos klausimai ir lygis Lietuvoje / Algis Šileika, Rasa Zabarauskaitė. Socialinis darbas. 2009, t. 8, Nr. 1, p. 17-27.
