Apklausėjo įtaka apklausų rezultatams Lietuvoje: trijų apklausų analizė

LTStraipsnyje analizuojamas apklausėjo poveikis tyrimų rezultatams trijose Lietuvoje atliktose apklausose apie gyventojų pilietines ir politines nuostatas. Tyrime keliamas klausimas, kodėl tarptautiniuose lyginamuosiuose tyrimuose Lietuva išsiskiria itin dideliu apklausėjo poveikiu, keliančiu rimtų abejonių dėl duomenų patikimumo ir tinkamumo analizei. Straipsnyje aptariamos literatūroje išskiriamos apklausėjo poveikio priežastys, matavimo būdai ir pristatomi daugialygės regresinės analizės rezultatai. Trijų skirtingų tyrimų agentūrų darytų apklausų analizė atskleidė, kad apklausėjo poveikis reikšmingai skiriasi, priklausomai nuo tyrimo agentūros. Tyrime keltos hipotezės apie apklausėjo poveikio skirtumus, susijusius su klausimų pobūdžiu, nepasitvirtino, tačiau paaiškėjo, kad apklausėjo poveikis yra didesnis atsakant į abstraktesnius ir sudėtingesnius klausimus. Straipsnio išvadose pateikiamos rekomendacijos su apklausomis dirbantiems tyrėjams, kaip kontroliuoti apklausėjo poveikį tyrimų rezultatams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Apklausų kokybė; Apklausėjo įtaka; Matavimo paklaida; Intraklasinis koreliacijos koeficientas; Pilietinės ir politinės nuostatos; Survey quality; Interviewer effect; Measurement error; Intra-class correlation coefficient; Political attitudes.

ENThe article analyses the interviewer effect on the data of three public opinion surveys on political attitudes of the population conducted in Lithuania. The study discusses why in international comparative studies Lithuania stands out for its extremely high interviewer effect, which raises serious doubts about the reliability and suitability of the data for analysis. The article, first, reviews the reasons for the interviewer effect and the methods of its measurement and, second, presents the results of multilevel modelling. The analysis of surveys conducted by three different public opinion research agencies reveals that the interviewer effect varies significantly depending on the research agency. The hypotheses on the differences in the interviewer effect related to the nature of the questions were not confirmed, but it was found that the interviewer effect was greater on more abstract and complex questions. In the conclusions, the recommendations for researchers working with surveys on how to control the interviewer effect are provided. [From the publication]

• Laisvės partijos fenomenas: naujumo efektas ar naujos vertybinės takoskyros pradžia? / Ainė Ramonaitė. Politologija. 2021, Nr. 2 (102), p. 8-37.
• Socialinių tyrimų metodai : apklausa / Inga Gaižauskaitė, Svajonė Mikėnė. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2014. 284 p.
• Vienišumo raiška ir veiksniai Lietuvoje bei Europos šalių kontekstas / Gražina Rapolienė, Vaida Tretjakova. Filosofija. Sociologija 2021, t. 32, Nr. 4, p. 394-406.