Lietuvos giminystės kultūrinis aspektas ir koncepcija: laisvojo sąrašo metodo pagrįstumas reprezentatyviam giminystės modeliui sudaryti

LTStraipsnyje pateikiamas išsamus ir metodologiškai sistemingas Lietuvos giminystės struktūros aprašymas. Giminystės ryšių tyrimas buvo atliktas siekiant aprašyti formalią ir pragmatinę šiuolaikinės giminystės struktūrą. Aktuali ir dominanti sritis – kaip ši sistema išlieka ir kinta skirtingose kartose. Straipsnio autoriams žinoma, kad yra daugybė formalių giminystės analizės būdų, tačiau šiame darbe naudojamas pusiau formalus tyrimų metodas, paremtas sisteminiu laisvojo sąrašo (angl. free list) metodu ir statistika. Ši metodologija buvo pasirinkta dėl emic metodo, taikomo sistematinei lyginamajai kartų analizei atlikti. Gauti duomenys rodo, kad lietuviškos giminystės sistemos yra ne tik holistinės, bet ir holografinės, o pagrindinė giminystės sistemos struktūra ir terminologija keičia pavidalą, priklausomai nuo informantų amžiaus ir socialinio statuso (vedę ar nevedę, turintys ar neturintys vaikų). Antropologijos mokslo teiginį, kad mintys atsispindi kalboje, o kalba – elgsenoje, patvirtina šio tyrimo lingvistiniai duomenys: pastebėtas pasikeitimų požiūris yra ne lingvistinis rezultatas, t. y. nulemtas elgsenos, patirties, patenkančių į lingvistinę kategoriją, ir formuoja juos ne pagal įsivaizduojamą monolitinę konfigūraciją, bet pagal individualią patirtį bei santykius. Gavus duomenis galima daryti išvadą, kad jie atspindi skirtingas giminingumo kolektyvines konceptualizacijas – tiek kraujo, tiek vedybų ryšiais susijusios giminystės. Tyrimo metu nustatyta, kad skirtingi elgsenos reikalavimai sudaro prielaidas akcentuoti atitinkamus socialinius ryšius; ypač pastebima, kad tam tikrų giminystės pavadinimų nustūmimas į periferiją susijęs su atitinkamais giminaičių santykiais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos giminystė; Giminystės modelis; Kultūrinis konstruktas; Laisvojo sąrašo metodas; Lithuanian kinship; Kinship model; Cultural construct; Free list method.

ENThe article presents a detailed and methodologically systematic description of the Lithuanian kinship system. A study of kinship relationships was conducted in order to describe the formal and pragmatic structure of the modern kinship system as it is conceptualized by different generations of Lithuanians. We show how this system both remains a formal system, but the salience of kin types changes across different generations. The authors of the article are aware that there are many formal methods of kinship analysis, but a semi-formal research method that priviledges a pragmatic ‘bottom’s up’ approach is used in order th analyse kinship as an interpersonal and dynamic rather than static system. Our free list methodology was chosen because of its emic perspective that allows for comparative etic (i.e. statistical) cross-generational analysis.The results of our research show that Lithuanian kinship systems are not only holistic, but also holographic.and the main structure with its attendant terminology is flexible and adaptive to the requirements of different generational concerns such as courtship, mating, parenting and being grandparents. The results confirm a premise of the anthropological sciences – that thoughts are expressed in language and language (as thoughts or concepts) in turn shapes behaviour. This idea is given credence and supported by our study: the observed approach to change is a non-linguistic result, i.e. it is determined by behaviours, experiences that fall into the linguistic category, and shapes them not according to an imaginary monolithic configuration, but according to individual experience and relationships. Based on the data, it can be concluded that they reflect different collective conceptualizations of kinship – both blood-related and marital kinship. The study found that different behavioural requirements create assumptions for emphasizing appropriate social relations; it is particularly noticeable that the displacement of certain kinship names in the periphery is associated with a corresponding absence of kinship relations. The results also motivate a subsequent study that would look at testing the behavioural systems between kin that are indicated by this study. [From the publication]

• Giminystės idėja ir paveikslas : genealoginis mąstymas Lietuvoje / Auksuolė Čepaitienė. Lietuvos etnologija. 2010, 10 (19), p. 11-36.
• Tarpkultūrinės prieigos apmąstymas etnologijoje ir kultūrinėje antropologijoje / Žilvinas Vareikis. Sovijus. Tarpdalykiniai kultūros tyrimai. 2022, t. 10, Nr. 2, p. 140-166.
• The Modern Lithuanian kinship system: a descriptive analysis of generational differences in reckoning the saliency of kin terms / Victor C. de Munck, Ruta Dapkunaite. Journal of Baltic studies. 2018, vol. 49, no. 1, p. 63-86.