Politinio aktyvumo rodikliai visuomenės nuomonės apklausose
LTStraipsnyje nagrinėjami Lietuvoje vykdomų reguliarių visuomenės nuomonės apklausų rodikliai visuomenės politinio aktyvumo vertinimo aspektu. Analizuojami balsavimo preferencijų tyrimų rezultatai: „nebalsuosiu“, „nežinau“, „neatsakė“, politikų paminėjimų, pateikus atvirą klausimą, dažniai, vidurinės, neutralios atsakymų reikšmės apie pasitikėjimą Prezidentu ir Seimu. Tyrimo rezultatai rodo, kad atsakymų „nežinau už ką balsuoti“ dalis kinta priešrinkiminiu ir porinkiminiu laikotarpiais, politikų paminėjimų intensyvumas per 30 metų iš esmės pasikeitė, o neutralių vertinimų dalis institucijų (Prezidentas, Seimas) atžvilgiu gali būti interpretuojama ne tiek kaip pozicijos nebuvimas, bet ir kaip sumažėjusios negatyvios nuostatos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Visuomenės nuomonės tyrimai; Politinis aktyvumas; Reitingai; Rinkimai; Pasitikėjimas institucijomis; Public opinion surveys; Political activity; Ratings; Elections; Trust in institutions.
ENIndicators of regular public opinion surveys are analysed in the aspect of political activity. The main attention of analysis was focused on the indicators of voting preferences ‘will not vote’, ‘don’t know’ and ‘no answer’, also on frequencies of mentioning popular politicians in an open question, neutral answers to questions about trust in President and Seimas. The empirical basis of the paper is surveys conducted in 1989–2020 and the joined file of eleven surveys in 2019. The analysis of the data shows the difference in the answers ‘don’t know who to vote for’ before and after the elections: after the elections a considerably bigger part of respondents have their opinion on voting preferences. In an open question ‘Which politicians, in your opinion, best represent your interests?’, the highest result was fixed in 1989–1990, in the time of the highest political activity in society, and the lowest was fixed in the 20s. The neutral evaluations of President are in a close connection with positive attitudes to this institution and the neutral evaluations of Seimas are in a close relation with negative attitudes to this institution. [From the publication]
- Grėsmių visuomenės gerovei suvokimas : socialinio optimizmo, socialinio ir institucinio pasitikėjimo bei pasitikėjimo savimi įtaka / Irmina Matonytė, Vaidas Morkevičius, Ainius Lašas, Vaida Jankauskaitė. Politologija. 2017, Nr. 1 (85), p. 3-55.
- Kaip renkasi Lietuvos rinkėjai? : idėjos, interesai ir įvaizdžiai politikoje / mokslinė redaktorė Ainė Ramonaitė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2014. 305 p.
- Lietuvos politinė sistema : sąranga ir raida / sudarytojai Algis Krupavičius, Alvidas Lukošaitis. Kaunas : Poligrafija ir informatika, 2004. 558 p.
- Lithuanian democracy under the state of emergency: will the COVID-19 pandemic affect the assessment of the state of democracy in the country? - system analysis / Martinas Malużinas. Athenaeum. Polskie studia politologiczne 2021, 72 (4), p. 88-105.
- Neatrasta galia : Lietuvos pilietinės visuomenės žemėlapis : recenzija / Laima Nevinskaitė. Informacijos mokslai. 2008, t. 44, p. 118-120.
- Visuomenės nuomonės Lietuvos tyrimai istorinio lūžio laikotarpiu. Viešosios nuomonės tyrimų centro tyrimai 1989-1993 metai / Vladas Gaidys, Danutė Tureikytė. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2015. 200 p.
