LTStudijoje aptariama žiniasklaidos kalbos vertinimo ir nestandartinės leksikos vartojimo Lietuvos radijo ir TV eteryje raida. Studijos objektas yra žodžiai ir žodžių junginiai, kurie Kalbos praktikos patarimuose ir kituose norminimo šaltiniuose (įskaitant vlkk.lt) pateikiami kaip „neteiktini“, viešojoje vartosenoje „vengtini“, netinkami bendrinei kalbai, „šalutiniai“ normos variantai. Žiniasklaidos kalba yra svarbus tyrimo objektas, nes viešoji kalba prisideda prie sociolingvistinių pokyčių, darydama įtaką vienų ar kitų kalbos atmainų ar variantų simboliniam vertinimui. Tyrimas leidžia teoretizuoti preskriptyvizmo poveikį kalbai ir bendrinės ar viešosios kalbos sampratai. Studijoje aptariamas preskriptyvizmo ir žiniasklaidos santykis, pristatomos teorinės sąvokos ir prielaidos (stilius, kalbos variantų indeksinės vertės, sakytinės žiniasklaidos kalbos ypatumai ir kaitos polinkiai), apžvelgiama lietuvių kalbos ideologijos raida sakytinės žiniasklaidos atžvilgiu (diskursas rekonstruojamas iš žiniasklaidos kalbai skirtų kalbos normintojų publikacijų, apimančių devynis radijo ir šešis televizijos veiklos dešimtmečius). Taisomi žodžiai analizuojami remiantis Radijo ir TV kalbos tekstyno 1960–2010 duomenimis. Tiriama keletas pjūvių: skirtingi laikotarpiai, skirtingi TV ir radijo laidų žanrai ir skirtingos kalbėtojų grupės. Kiekybinė analizė derinama su kokybine pasirinktų atvejų analize, leidžiančia interpretuoti stilistines ir socialines nenorminės leksikos vertes, ir galiausiai atsakoma į klausimą, kiek ir kaip preskriptyvizmas veikia. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Nestandartinė leksika; Preskriptyvizmas; Radijas; Televizija; Metalingvistinis diskursas; Non-standard lexis; Prescriptivism; Radio; Television; Meta-linguistic discourse.
ENThe paper discusses development of the evaluation of media language and use of non-standard lexis in Lithuanian radio and television. The paper analyses non-standard words that are classified as “incorrect” in the normative tradition of the Lithuanian language. These include old (mainly, Slavic) and new (mainly, English) loans, the so-called hybrid words (that have a borrowed part), semantic loans, translations, as well as some lexicalised uses of words and some lexicalised syntactic constructions. The study is important both as a discussion of the impact of prescriptivism on language change in general, as well as of the indirect influence of media on language, since media can affect the symbolic evaluation of specific language forms. The paper discusses the relationship between prescriptivism and media, presents theoretical concepts and assumptions (style, levels of indexicality, media trends affecting media language), analyses metalinguistic discourse on media speech produced by Lithuanian prescriptivists from the pre-war period up to now. Analysis of non-standard lexis is corpus based and uses the Radio and TV Corpus 1960–2010. The data is analysed along several dimensions: different periods of time, different genres, different roles of speakers. Lists of words from different periods of time are compared in order to find out, if any of the most frequently used non-standard words have disappeared from the air over time. Quantitative analysis is supplemented with qualitative analysis of selected cases, which allows to interpret style-related and social values attributed to the non-standard lexis. Finally, conclusions are drawn as to whether prescriptivism works. [From the publication]