Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: priebalsių instrumentinis tyrimas

LTŠi kolektyvinė monografija tęsia Lietuvių kalbos instituto knygų seriją „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje“ ir pirmosios šios serijos knygos „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Balsių ir garsų sąveikos instrumentinis tyrimas“ tematiką. Tai antrasis bendras Lietuvos ir Latvijos mokslininkų – dr. Jolitos Urbanavičienės, dr. Jurgitos Jaroslavienės, dr. Inesės Indričānės ir dr. Jurio Grigorjevo – darbas, skirtas lyginamiesiems dabartinių lietuvių ir latvių kalbų konsonantizmo instrumentiniams tyrimams, atliktiems pagal tą pačią metodiką. Iki šiol instrumentiniai garsų tyrimai, atliekami Lietuvoje ir Latvijoje, skyrėsi savo metodika, garsų įrašymo techniniais parametrais, todėl neįmanoma jų objektyviai palyginti. Be to, abiejose šalyse gvildenamos atskiros fonetikos ir fonologijos problemos, tačiau trūksta kapitalinių apibendrinamųjų baltų kalbų garsynui skirtų darbų.Šioje kolektyvinėje monografijoje pateikta: instrumentiškai ištirtų lietuvių ir latvių kalbų priebalsių – sprogstamųjų, pučiamųjų, afrikatų ir sonantų – akustinės ir artikuliacinės charakteristikos, išryškinant svarbiausius skiriamuosius akustinius priebalsių požymius; išsamiai aprašyta tyrimo metodika: kai kurie tyrimai (pvz.: santykinio, intensyvumo, sprogimo fazės trukmės, lokuso lygčių) su lietuvių kalbos priebalsiais buvo atlikti pirmą kartą; įvairių kriterijų (pvz.: palatalizacijos, balsingumo, artikuliacijos būdo ir vietos, lyties) įtaka priebalsių akustiniams požymiams; pagal tarptautinę fonetikos abėcėlę lietuvių ir latvių kalbų priebalsiams priskirti universalūs rašmenys, bendra baltų kalbų priebalsinių fonemų klasifikacija; tyrimų rezultatus iliustruojanti gausi vaizdinė medžiaga: spektrogramos, schemos, lentelės, paveikslėliai, vaizduojantys priebalsių išsidėstymą koordinačių plokštumoje, ir t. t. [Iš Pratarmės]Reikšminiai žodžiai: Baltų kalbos; Latvių kalba; Priebalsiai; Baltic languages; Standard Lithuanian; Standard Latvian; Consonants.

ENDiachronic studies accentuate the conservative and archaic nature of the Baltic languages (cf. Bonfante, 2008, 38–41). Janis Endzelynas has noted that ‘the Baltic languages have preserved the primeval sounds better than any other living Indo-European language’ (Endzelynas, 1957, 8). In contrast to other ide. languages, the Baltic languages have lost  between the consonant and the front vowel, and have preserved m before dental consonants, which has not become n (Endzelynas, 1957, 8; Salys, 1985, 15). The Lithuanian language, considered the most conservative of all Indo-European languages, has preserved the articulation of Indo-European plosive consonants (Bonfante, 2008, 40). The Latvian consonants have been transformed to a greater degree compared to their Lithuanian counterparts, for instance: k, g before front vowels have become affricates ʦ, ʣ; the alveolar ʃ, ʒ have been replaced by s, z (Salys, 1985, 43). Owing to certain different linguistic qualities in the classification of habitats of the European languages by Decsy (1973), the Lithuanian and the Latvian languages have been attributed to different language unions: the Latvian language, along with Estonian and Livonian, was attributed to the Peipus language union, while Lithuanian, along with Polish, Belarusian, and Ukrainian, to the Rokitno language union (see Sawicka, 2007, 20–23). The phonetical similarities between the Lithuanian and the Latvian languages are shown.This monograph is a synchronous comparative research of the consonants of the contemporary Baltic languages. Comparative experimental research of the sounds of the Lithuanian and the Latvian languages does not just benefit students learning to pronounce the Lithuanian and Latvian sounds or developers of specialist teaching applications – the comparative analysis of languages that share typological similarities provides data on the subject languages, and experimental research of the acoustic and articulatory specifics of sounds makes it possible for the phonetical system of the language to be described in an objective manner. [From the publication]

• Application of dialectometric methods in research on Lithuanian dialects / Agnė Čepaitienė. Lithuanian dialectology profiles: problems and findings / compiled by Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. P. 217-248, 306.
• Lithuanian and Latvian laterals: comparison of acoustic properties / Jolita Urbanavičienė, Jana Taperte. Valoda: nozīme un forma 2022, 13, p. 208-224.
• Spectral characteristics of the Lithuanian obstruents according to gender: preliminary results of experimental research / Jolita Urbanavičienė. Сyчаснi тенденцii фонетичних дослiджень : збiрник матерiалiв IV Круглого столу з мiжнародною участю. Київ : Київський політехнічний інститут імені Ігоря Сікорського, 2020. P. 106-111.
• The Role of plosive codas: recognition and perception by Lithuanian learners of English / Lina Bikelienė. Theoretical and practical developments in English speech assessment, research, and training: studies in Honour of Ewa Waniek-Klimczak / editors: Veronica G. Sardegna, Anna Jarosz. Cham : Springer, 2022. P. 149-164.