Antoninas Artaud ir Gilles’io Deleuze’o modernaus kino filosofija

LTStraipsnis skiriamas prancūzų aktoriaus, poeto, scenaristo, žiaurumo teatro idėjos autoriaus Antonino Artaud (1898–1948) idėjų pėdsakų šifravimui Gilles’io Deleuze’o (1925–1995) kino filosofijoje. Straipsnyje keliami klausimai: kuo Artaud idėjų traktuotė antrajame knygos „Kinas“ tome „Vaizdinys-laikas“ skiriasi nuo čia pat aptariamų rusų režisieriaus Sergejaus Eisensteino idėjų įtakos? Kaip modernaus kino filosofijoje veikia Deleuze’ui svarbi Artaud mintis apie pamatinę minties bejėgystę, įkūnytą pačioje mintyje? Ar iš Artaud pasiskolintas „kūno be organų“ konceptas išveda į kasdienį ir ceremonijų kūną, apie kurį rašo Deleuze’as kaip apie modernaus kino ženklą? Straipsnyje prieinama prie išvados, kad visgi galima išskirti dvi Deleuze’o iš Artaud perimtas kūno traktuotes: iki-šizofrenišką pozų ir gestų kūną, kuris sudaro pamatinę „žiaurumo teatro“ konceptualinę šerdį ir kuria remiasi Deleuze’as, rašydamas apie modernaus kino tapsmą, bei šizofrenišką „kūną be organų“, kuris turėjo įtakos Deleuze’o ir Guattari tyrimams. Pamatinė straipsnyje ginama tezė: tiriant teorines įtakas Deleuze’o modernaus kino filosofijai, neįmanoma apeiti ir nepastebėti Artaud. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antonin Artaud; Gilles Deleuze; Kino filosofija; Antonin Artaud; Gilles Deleuze; Cinema; Film philosophy.

ENArticle aims to decipher the traces of Antonin Artaud’s (1898-1948) ideas in Gilles Deleuze’s (1925–1995) philosophy of modern cinema, expressed in "Cinema 2, L‘Image-Temps". The paper focuses on the following questions: In what sense Deleuze’s experimentation with Artaud’s ideas in the chapter "VII. La pensée et la cinéma" differs from his approach towards the ideas of the Russian film director Sergei Eisenstein? How do Artaud’s reflections about the "l‘impouvoir de la pensée" work in Deleuz’s text? Has Artaud’s reflection on "body without organs" anything to do with two possible bodies (body of poses and body of ceremonies) that Deleuze has discerned as the signs of modern cinema? The author of the article comes to the conclusion that it is possible to discern two conceptions of a body that Deleuze borrowed from Artaud: pre-schizophrenic body of poses and gestures, which constitutes the conceptual core of the theatre of cruelty, the other one – schizophrenic body without organs. The latter influenced Deleuze’ss research together with Guattari, the former – his conceptual presuppositions for philosophizing on modern cinema. The main thesis of this article is that it is not possible to neglect and not notice Artaud’s influence on Deleuze’s film philosophy when discussing the theorethical sources of his philosophy of modern cinema. [From the publication]

• Kinas ir filosofija / Nerijus Milerius, Audronė Žukauskaitė, Jūratė Baranova, Kristupas Sabolius, Lukas Brašiškis. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2013. 223 p.
• The Roads of the others: E. Levinas and T. Adorno / Gintautas Mažeikis. Problemos. 2022, Priedas, p. 69-84.