Vilniaus senovės ir mokslo mylėtojai XX amžiaus pradžioje

LTKnyga yra skirta kelioms mokslinėms ir mokslą remiančioms Vilniaus draugijoms, įsikūrusioms XIX ir XX a. sandūroje, tokioms kaip: Senovės ir etnografijos mylėtojų draugija (Towarzystwo Miłośników Starożytnictwa i Ludoznawstwa), Imperatoriaus Aleksandro III atminimui skirtos Rusijos istorinio švietimo puoselėtojų draugijos Vilniaus skyrius (Виленский Отдел Общества Ревнителей Русского Исторического Просвещения в память Императора Александра III), Vilniaus mokslo ir meno muziejaus draugija (Towarzystwo Muzeum Nauki i Sztuki w Wilnie), Vilniaus mokslo bičiulių draugija (Towarzystwo Przyjaciół Nauk w Wilnie) bei Imperatoriškosios Rusijos geografų draugijos Šiaurės vakarų skyrius (Северо-Западный Отдел Императорского Русского Географического Общества). Rusijos draugijų Vilniaus skyriai buvo įkurti rusų valdžios iniciatyva, aukščiau išvardytos draugijos – lenkų dvarininkų ir inteligentų pastangomis. Šios draugijos buvo pasirinktos todėl, kad visos jos, nepaisant skirtingų ideologinių nuostatų, prisidėjo didesniu ar mažesniu mastu prie buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos ir kultūros tyrinėjimo bei kultūrinio paveldo išsaugojimo. Senovės ir etnografijos mylėtojų draugija bei Imperatoriaus Aleksandro III atminimui skirtos Rusijos istorinio švietimo puoselėtojų draugijos Vilniaus skyrius iki šiol buvo netyrinėti ir beveik nežinomi lietuvių skaitytojui. Lietuvių autorių apžvalginiai straipsniai apie Vilniaus mokslo bičiulių draugiją bei Imperatoriškosios Rusijos geografų draugijos Šiaurės vakarų skyrių publikuoti prieš keturiasdešimt metų.Naujesniuose lietuvių istorikų darbuose šios draugijos paminimos bendrame kultūros ar mokslo raidos kontekste arba liečiami atskiri jų veiklos aspektai, dažniausiai apžvelgiami buvusių Vilniaus mokslo ir meno bei Vilniaus mokslo bičiulių draugijų muziejų fondai. Šio darbo tikslas – remiantis publikuota ir archyvine medžiaga ištirti, kokią vietą minėtosios draugijos užėmė to meto Vilniaus mokslo ir kultūros gyvenime, kiek jų veikla prisidėjo prie buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių istorinio ir kultūrinio paveldo tyrinėjimo ir išsaugojimo, gyvenančių tose žemėse tautų (lietuvių, lenkų, baltarusių) nacionalinės savimonės formavimo ir stiprinimo. Bus siekiama parodyti, kada ir kaip tos draugijos atsirado, kas buvo jų įkūrėjai, kokius mokslinius ir politinius tikslus jie buvo išsikėlę. Kita svarbi užduotis – parodyti aptariamų draugijų vidaus struktūrą, veiklos sritis, finansavimo šaltinius ir pasiekimus. Taip pat apžvelgta draugijų leidybinė veikla, nurodomi leidiniai, jų autoriai, skaitytojų ratas bei platinimo būdai. Ypatingas dėmesys skirtas draugijų personalinei sudėčiai, stengiantis nustatyti tiksliai, kiek tai leidžia išlikę šaltiniai, narių ir darbuotojų skaičių, jų vardus ir pavardes, luominę kilmę, išsilavinimą, profesiją, išpažįstamą tikėjimą bei tautybę. Nagrinėjamas taip pat tų draugijų ir atskirų jų veikėjų santykis su visuomene, jų pastangos formuoti visuomenės pasaulėvaizdį (per spaudą, bibliotekas, skaityklas, viešuosius renginius), minėtųjų draugijų ryšiai su kitomis draugijomis, kultūros bei mokslo įstaigomis Rusijos imperijoje ir užsienyje, tų ryšių pobūdis ir reikšmė. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Vilnius; XX a politinis ir kultūrinis gyvenimas; Švietimo, meno, mokslo draugijos; Vilnius; 20th century political and cultural life; Educational, art, scientific societies.

ENÖe monograph is devoted to several scientific societies of Vilnius or those that supported science and were established at the turn of the 19th and the 20th century. Öey were as follows: the Society of Lovers of Antiquity and Ethnography (Towarzystwo Miłośników Starożytnictwa i Ludoznawstwa), the Vilnius Department of the Society of Promoters of Russian Historical Education dedicated to the memory of Emperor Alexander III (Виленский Отдел Общества Ревнителей Русского Исторического Просвещения в память Императора Александра Ш), the Society of Science and Art Museum (Towarzystwo Muzeum Nauki i Sztuki), the Society of Friends of Science in Wilno (Towarzystwo Przyjaciół Nauk w Wilnie) and the North-West branch of the Imperial Russian Geographical Society (Северо-Западный Отдел Императорского Русского Географического Общества). All of them contributed to a lesser or greater extent to the investigations of the history and culture of the former Grand Duchy of Lithuania, the preservation of its cultural heritage and to the formation and strengthening of the national identity of the nations that lived on these lands. Öe aim of the present work is to show when and how these societies came into being, who their founders were, what goals they had, what difficulties they had to overcome seeking to obtain a permit from the Tsar administration for their activities. Another important task was to show the internal structure of the societies under discussion, the main fields of their activities, sources of financing and achievements in the spheres of the preservation and investigation of cultural heritage. Publications issued by these societies are also examined, their authors, contents, a circle of readers and means of their dissemination are indicated.Special attention is devoted to the personal composition of these societies trying to determine, as far as the sources available allow, the number of their members and workers, their names and surnames, their class origin, education, profession, religion they followed and their nationality. Öe relationships between these societies, as well as their members, and the society, their attempts to form the world view of the society (through the press, libraries, reading-rooms, public events) are addressed. Also, the relationships between the above-mentioned societies and other establishments of culture and science in the Russian Empire and abroad, the nature and significance of these relationships are studied. [From the publication]