Arealinis tipologinis lietuvių kalbos tarmių kompleksiškumas. Aukštaičiai

LTMonografija rengta 2016–2018 m., vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą „Aukštaičių patarmių fonologija“ (LIP-16069). Tyrimo objektas: lietuvių kalbos aukštaitiškosios diasistemos (LKAD) arealinis tipologinis kompleksiškumas fonologijos (vokalizmo, konsonantizmo ir iš dalies prozodijos) lygmenyje. Tyrimo tikslą galima skelti į dvi dalis: a) kritinę-analitinę ir teorinę, b) empirinę. Pirmoji tyrimo tikslo dalis yra tiesiogiai susijusi su mėginimu pateikti naują metodologinę prieigą lietuvių kalbos ploto tyrimams, pakeisti žiūros tašką ir įrankius, bet nekeisti iki šiol lietuvių dialektologijos tyrimuose naudotos empirinės medžiagos. Su šia dalimi tiesiogiai susijusi europinio dialektologinio diskurso interpretacija bei lietuvių dialektologijos paradigmų modelio konstravimas ir vertinimas. Antroji tyrimo tikslo dalis – visiškai empirinė: išnagrinėti lietuvių kalbos aukštaitiškosios diasitemos fonologiją ir sukurti diasistemą sudarančių fonologinių makrosistemų ir mikrosistemų modelį, nustatyti tų sistemų tarpusavio ryšius, panašumus ir skirtumus, taip pat apytikrę diatopinę distribuciją. Tyrimo tikslui pasiekti suformuluoti tokie uždaviniai: interpretuoti europinį dialektologijos diskursą, išryškinti svarbesnius dialektologijos interesus bei paradigminius ir metodologinius lūžius, kurie formavo dialektologijos tyrimų kreivę tam, kad labiau išryškėtų lietuvių dialektologijoje vyraujančios tyrimo tendencijos; trumpai panagrinėti lietuvių dialektologijos diskursą ir kontekstą, išryškinti interesus ir tyrimo paradigmas; suformuluoti ir apibūdinti teorinius ir metodologinius tyrimo principus; pateikti kritinę empirinės medžiagos ir šaltinių apžvalgą.sumodeliuoti kiekybines bazines vokalizmo sistemas, išnagrinėti jas modifikuojančius fonologinius reiškinius; aptarti bazinę konsonantizmo sistemą ir ją modifikuojančius fonologinius reiškinius; išvadose pasiūlyti LKAD arealinio tipologinio kompleksiškumo modelį, taip pat pateikti rekomendacijų tolesniems tyrimams. Monografijos struktūra: ją sudaro Prologas, penkios dalys, Išvados ir rekomendacijos, Epilogas, literatūros ir šaltinių sąrašas, sutrumpinimų sąrašas, transkripcijos ženklų paaiškinimai, santrauka anglų kalba. Empirinė medžiaga imta iš tarminių tekstų rinkinių, tekstų, esančių mokomuosiuose leidiniuose ir „Lietuvių kalbos tarmių chrestomatijoje“ (2004), taip pat tekstų, prieinamų elektroniniuose ištekliuose; reikalui esant, klausyti garso įrašai. Empirinės medžiagos problematikai monografijoje skirta atskira dalis (žr. Apie empiriką). [Iš leidinio]

ENIn the past years, the feld of Lithuanian dialectology has been host to modern directions of research that seem to be catching up to contemporary Western linguistics: perceptive dialectology, the measurements of dialectness, dialectometry and sociolinguistic studies. Of course, works of the traditional Lithuanian school of dialectology are still present, and these studies should in no way be disregarded. I sense that among the further objectives of Lithuanian dialectology should be the diversity of perspectives, an opportunity for multifaceted discussion, studies of the same empirical data based on various theoretical and methodological approaches – even on different interpretations of the same data – and, of course, interdisciplinarity. Only thus we will be able to have a more or less objective view of the contemporary Lithuanian language. I do hope that this monograph will also contribute to these efforts. The present work was prepared during 2016–2018 and in conducting “The Phonology of the Highlands Subdialects,” a project funded by the Research Council of Lithuania (LIP-16069). The object of this study is the areal and typological complexity of the Aukštaitian diastystem of the Lithuanian language on the phonological level (vocalism, consonantism and, in part, prosody). The most important aim of this monograph is to try and present a new methodological approach to studying the area of the Lithuanian language: to analyze the phonology of the Aukštaitian diasystem of the Lithuanian language and to develop a model of the micro- and macrosystems that the diasystem consists of, determine the similarities, differences and mutual links of these systems as well as their approximate diatopic distribution.The following tasks were set in order to reach the aim of this study. It was deemed necessary to: 1) Present a concise overview of the European dialectological context, needed to highlight the prevailing research trends in Lithuanian dialectology; 2) Give a short analysis of the context of Lithuanian dialectology with an emphasis on the prevalent interests and research paradigms; 3) Formulate and describe the theoretical and methodological principles of research; 4) Provide a critical overview of the empirical materials and sources; 5) Systematize the results of phonological grammars, assemble their included vocalism schemes and, where necessary, propose a verification of the results; 6) Develop the models for qualitative base systems of vocalism and examine the phonological phenomena that modify these systems; 7) Develop the models for quantitative base systems of vocalism and examine the phonological phenomena that modify these systems; 8) Discuss the base system of consonantism and the phonological phenomena that modify it; 9) Propose in the conclusions a model for the areal typological complexity of LKAD and provide recommendations for further studies. The structure of the monograph consists of the prologue, its five parts, conclusions and recommendations, the epilogue, references, a list of abbreviations, an index of transcription marks as well as a summary in English. The empirical data were derived from collections of dialectal texts as well as texts included in educational publications, the Chrestomathy of the Dialects of the Lithuanian Language (Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija, 2004) and those accessible through digital sources; when necessary, audio recordings were used as well. [From the publication]