XVI-XXI a. lietuvių kalbos germanizmų ir jų darinių žodynas

LTAr žinote, iš kur lietuvių kalboje atsirado žodžiai akcizas, cechas, bulius, lakas, mūras? Visi jie atkeliavo iš germanų kalbų ir sklandžiai įsiliejo į dabartinę mūsų kalbą. Pristatome dar vieną naują mūsų leidinį – XVI–XXI a. lietuvių kalbos germanizmų ir jų darinių žodyną. Žodyno autorė Nijolė Čepienė skaitytojams pateikia informaciją apie germanų, daugiausia vokiečių kalbos, kilmės žodžius, tiesiogiai patekusius į lietuvių kalbą. Tai – unikalus leidinys pasaulio kontekste, pirmasis išsamus germanizmų žodynas, apimantis visus lietuvių kalbos raštijos ir tarmių duomenis. Šiame žodyne pateikiama naujų išaiškintų nelietuviškos kilmės žodžių, kuriems surasti jų germanų kalbų kilmės pamatiniai žodžiai. Dėl visuomenės raidos daugelis germanizmų šiandien nebevartojami, kai kurie jų tapo istorizmais, archaizmais, tačiau jų kilmės išaiškinimas suteikia žinių apie praeitį, lietuvių ryšius su kitomis tautomis ir kalbų kontaktus. [Leidėjo anotacija]Reikšminiai žodžiai: Svetimi žodžiai ir posakiai; Skoliniai.

ENLoanwords presented and examined in a scientific book XVI-XXI a. lietuvių kalbos germanizmų ir jų darinių žodynas (Dictionary of Lithuanian Germanisms and their Derivatives of 16th-21st centuries) that was prepared by Nijolė Čepienė are selected from the Old Writings of the Lithuanian Language, later works, writings of Lithuanians from Prussia, Lithuanian-German and German-Lithuanian Dictionaries, as well as spoken language, dialect texts, dialect and sub-dialect dictionaries, and the contemporary common language. The dictionary consists of about fifteen thousand headwords. It contains Germanic, predominantly German-derived words that were directly transposed into Lithuanian; not Germanic words of primary origin but borrowed from Germanic languages. It also includes words of Germanic origin which could have come to Lithuanian through other languages, mainly Slavic. In the case of different consideration of Germanism, the opinions of other authors are provided as well. In cases when the language from which the loanword comes into Lithuanian, usually German or Polish, the Slavic equivalent is given as well. Due to the evolution of society, many Germanisms are not used today, some have became historisms or archaisms. However, clarification of their origins gives us knowledge of the past, relations of Lithuanians with other nations and language' contacts. The vocabulary is intended for scholarly purposes, Baltic studies, Indo-European studies, comparative historical linguistics, linguistic contact research, and the history of culture. The significance of the application of the dictionary is also relevant, it will be useful to translators, writers, and the general public. [From the publication]