Vydūnas ir jo dramos: tapatybės, lūžiai ir iškreiptos figūros

LTIšskirtinis šio Vydūno gyvenimo ir dramaturgijos, išryškinant jo dramą „Probočių šešėliai“ kaip tiesioginį objektą, tyrimo bruožas – tai jame taikomi metodai. Be klasikinės teksto analizės kaip nusistovėjusios humanitarinių mokslų praktikos taikomas poststruktūralistinis dekonstrukcijos metodas – šiuo metu itin populiari metodinė priemonė. Tekste formuojamos binarinės verčių poros (pvz., centras/fonas, geras/blogas ir t.t.), analizuojamos išmėginant, kas seka, jei šių porų santykis interpretuojamas kaip reversabilus ir priklausomas nuo skaitytojo pozicijos. Fenomenologinis-hermeneutinis protokolas – neįprasta naujovė humanitariniuose moksluose. Vadovaujantis šiuo metodu tyrimas aprašomas, nuosekliai laikantis jo eigos ir dinamikos tiek laiko, tiek kognityviniu, t.y. problemų kėlimo bei sprendimo, atžvilgiu. Šiuo būdu siekiama išryškinti dažnai nuslepiamą bet kokio tyrimo dalį – jo natūralią kognityvinę raidą, kai, pavyzdžiui, atradimus seka paklydimai, o trumpalaikes hipotezes keičia ilgalaikės, kai atsiranda naujų duomenų tyrimo eigoje ir pan. Šio tyrimo eiga yra tarsi protokoluojama, tuo pat metu laikantis ir realių (pvz., empirinių duomenų ieškojimo), ir virtualių (pvz., esamų duomenų interpretacijos ir mąstymo dinamikos) įvykių eigos. Įprastas kritinis metodas ypač griežtai apibrėžia tiriamojo objekto pozicijas visų kitų objektų erdvėje, tačiau gana atsainiai žiūri į paties tyrėjo pozicijų egzistencinį ir kognityvinį apibrėžtumą pasaulio erdvėje ir laike. Šiame tyrime mėginama šią disproporciją įveikti, įlaikinant tyrimo aprašymą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Drama "Prabočių šešėliai"; Kūnas; Atskirtis; Tapatybė; Philosophy of Vydūnas; Play Prabočių šešėliai (The Shadows of Forefathers); Body; Difference; Identity.

ENThe defining feature of this research, which looks into Vydūnas’ life and play-writing and focuses specifically on his play “Shadows of the Ancestors” (Probočių šešėliai), lies in methods used. Apart from a classical textual analysis, a standard practice of humanitarian disciplines, the author also employs a post-structural method of deconstruction – methodological instrument, which is especially popular now. The work formulates binary pairs of values (for example, centre/background, good/bad and so on), these pairs are analyzed by testing what happens if the relations of these pairs are interpreted as reversible and dependent on reader’s position. Phenomenological-hermeneutic transcript is an unusual innovation in humanitarian disciplines. In employing this methodology, research is described by consistently following its course and dynamics in respect of time and cognition, meaning identification and resolution of problems. This way, the author aims to demonstrate an integral part of any research, which is often hidden: its natural cognitive evolution, when discoveries are followed by mistakes and short-term hypothesis are replaced by long-term ones, when new data is discovered in the course of the research and so on. The process of this research is being transcribed by taking into account the sequence of both real (search for empirical data) and virtual (dynamics of interpreting data) events. The usual critical method is especially strict when it comes describing position of research object in the space of all other objects, but is reluctant to define researcher’s position.