LTPravardės - asmenvardžiai ir jų trumpiniai - senovėje sudarė vadinamųjų kilniųjų antroponimų sluoksnį. Šalia jų nuo neatmenamų laikų žmonės buvo vadinami ir šiaip jau vardais. Kadangi tikėta magiška vardo galia, žmogui neretai duodavo gyvulių, augalų ir įvairių daiktų pavadinimus. Manyta, kad per vardą įgyjama norimų žvėries, paukščio ar daikto ypatybių, gaivališkų gamtos jėgų. Vėliau gyvulių, paukščių, vabzdžių ir kiti pavadinimai buvo duodami dėl netiesioginės jų reikšmės, būdingos žmogui. Pravardės - neoficialūs asmenvardžiai, apibūdinantys žmones pagal jų išvaizdą, būdą, gyvenamą vietą, kalbą, pomėgį ir duodamos dėl pajuokos, iš neapykantos ar meilės. Jas gali turėti visi šeimos nariai, jos gali būti paveldimos iš kartos į kartą. Pravardės - dokumentuose nerašomi, oficialiai neįteisinti, aplinkinių sugalvoti, ilgesniam ar trumpesniam laikui prigiję asmenvardžiai. Iš pravardžių yra kitę daug pavardžių, todėl jos turi ilgesnę istoriją. Pravardės papildomai įvardij , apibūdina, individuatizuoja žmones. Jose atsispindi fizinės ar būdo ypatybės, veikla, gyvenamoji vieta, nuolat kartojamas žodis, pomėgis. Pravardės skiriasi nuo pavardžių ypatingu žmogaus individualizavimu, išskyrimu iš kitų. Jos duodamos pagal išskirtinį, kolektyvui nebūdingą bruožą, iškelia netipiškas ar nepageidaujamas ypatybes, parodo žmonių požiūri į išvaizdą, būdą, elgesį. Dažniausias žemaitiškų pravardžių motyvas - fizinės žmogaus ypatybės. Straipsnio tikslas - panagrinėti Vaiguvos valsčiaus pravardes ir pažiūrėti, ar jos turi savitų vartosenos ypatumų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Miesteliai; Kelmės rajonas; Vaiguva; Kraštotyra; Towns; Kelmė district; Vaiguva; Ethnography.