Būdingesnės Vaiguvos šnektos ypatybės

LTLietuvių kalbos tarmių klasifikacijoje Vaiguvos šnekta priskiriama pietų žemaičių raseiniškių tarmei, tačiau būdama prie pat ribos, skiriančios raseiniškius nuo gretimos pietų žemaičių varniškių tarmės, šiek tiek turi ir jai būdingų ypatybių. Galimas dalykas, kad prieš keliasdešimt metų Vaiguvos šnekta buvo artimesnė varniškiams, bet tokiam spėjimui patvirtinti trūksta duomenų, nes anksčiau užrašytų tekstų beveik nėra. Šiandien galima teigti, kad varniškiams būdingi dvigarsiai un, in Vaiguvos šnektoje tariami kaip raseiniškių – an, en. Straipsnyje remiamasi 2007 metais į magnetofono juostą įrašytais tekstais ir pagal juos aprašomos ryškiausios šios šnektos kirčiavimo, fonetikos, morfologijos ypatybės. Daugiausia dėmesio buvo skirta jos vokalizmo sistemai, nes būtent balsių izofonos leidžia tiksliau nustatyti paribio šnektų skirtumus. Kirčiavimo ir morfologijos ypatybės aprašytos fragmentiškiau. Sintaksės ir žodyno ypatybėms iliustruoti straipsnio gale pateiktas pluoštelis transkribuotų sakinių iš minėtų garso įrašų. [Leidėjo anotacija]Reikšminiai žodžiai: Miesteliai; Kelmės rajonas; Vaiguva; Tarmė; Towns; Kelmė district; Vaiguva; Dialect.

ENWithin the Lithuanian dialect classification, the Vaiguva subdialect is attributed to the South Samogitian (Pietų Žemaičių) Raseiniai subdialect, but it attained some specific features of Varniai subdialect (also South Samogitian), because Vaiguva lies at the very boundary between the Raseiniai and Varniai subdialects. Several decades ago, the Vaiguva subdialect seemed to have been closer to the Varniai type; however, such presumption lacks evidence, because there are very few records made earlier. Now it can be said that such diphthongs as un, in in Varniai area are pronounced an, en, as it is in typical in Raseiniai area. The paper is based on texts taped in 2007 as well as most pronounced peculiarities in accentuation, phonetics and morphology for this subdialect. The attention was paid mostly to the vocalism system, since the vowel isophones enable to reveal more accurately the differences in the boundary subdialects. The description of accentuation and morphology features is more fragmental. The peculiarities in syntax and lexis are illustrated by several transcribed sentences from the above-mentioned tape. [From the publication]