Tarmės samprata šiauliškių inteligentų savimonėje

LTStraipsnyje bandoma pažiūrėti, kokią įtaką tarmės vartosenai ir sampratai turi miesto aplinka ir socialinė priklausomybė, kaip nekalbininkai vertina lietuvių kalbos tarmes ir jų ypatybes. Respondentais buvo pasirinkti pagyvenę inteligentai (pedagogai, gydytojai, inžinieriai ir kt.), studijuojantys Šiaulių Trečiojo amžiaus universitete. Anketinis tyrimas parodė, kad žemaičių inteligentų savimonėje tarmė užima reikšmingesnę vietą ir suvokiama kaip didesnė vertybė negu aukštaičių. Didesnis procentas žemaičių kalba tarmiškai, daugiau jų vaikų bendrauja gimtąja tėvų tarme. Aukštaičiai inteligentai (gal dėl jų gimtosios tarmės artimumo lietuvių bendrinei kalbai, o gal dėl aukštaitiško charakterio ypatybių) greičiau atsisako gimtosios tarmės patys ir jų vaikai dažniau bendrauja bendrine kalba. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tarmė; Sociolingvistinis tyrimas; Anketos; Šiaulių miesto inteligentas; Dialect; Socioligvistic research; Questionnaire; Intellectual of Šiauliai city.

ENThe article takes a look at what influence the urban environment and social networks have on the use and understanding of dialects, and how non-linguist assess Lithuanian dialects and their properties. Respondents were chosen from among older intellectuals (pedagogues, doctors, engineers, etc.) studying at Šiauliai University of the Third Age. A questionnaire survey revealed that Žemaitian intellectuals think more highly of their dialect and accord it more importance than do Aukštaitians. The majority of Žemaitian respondents actually use their dialect, and more of their children use the parents’ dialect for mutual communication. Aukštaitians intellectuals (perhaps because of their native dialect’s closeness to Standard Lithuanian, or perhaps because of their character) are more likely to give up their native dialect and their children mostly communicate in Standard Lithuanian.