Istorija aristokratės akiratyje: Sofijos Tyzenhauzaitės de Šuazel- Gufjė istoriniai romanai

LTStraipsnyje aptariami lituanistikoje netirti Sofijos Tyzenhauzaitės de Šuazel-Gufjė (Sophie de Tisenhaus de Choiseul-Gouffier, 1790–1878) istoriniai romanai, apibrėžiant autorės kūrybinės biografijos ir bendruosius žanrinės problematikos kontūrus – romanų komunikacinį pobūdį, istorijos reprezentacijos specifiką, romanuose atskleistą senojo elito tapatybės ir jos kaitos refleksiją. Dėmesys skiriamas visų pirma tiems autorės romanams, kurie buvo išversti iš prancūzų į lenkų, vėliau – ir į lietuvių kalbą, vadinasi, įtraukti į Lenkijos ir Lietuvos literatūrinį diskursą. Kadangi autorė kaip rašytoja nėra pakankamai aptarta lietuvių mokslinėje ir mokslo populiarinimo literatūroje, o jos kūrybos pristatymuose yra įsivėlę netikslumų, straipsnio pabaigoje pateikiamas jos kūrinių sąrašas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Istorinis romanas; Literatūrinė saviprojekcija; Aristokratinis etosas; Tapatybė; Modernybė; Historical novel; Literary self-projection; Aristocratic ethos; Identity; Modernity.

ENThe article discusses the works of Sophie de Tisenhaus de Choiseul-Gouffier (1790–1878), a writer from historical Lithuania, which mostly consist of the historical novels. The novels, written in French and published in Paris, are based on the history of the Polish-Lithuanian Commonwealth. The article analyzes the specifics of the historic genre: individual motives for choosing it, communication strategy, specifics of history representation, and reflection on gender, social and national identity. The author’s memoirs are useful for the genesis of historical writing in the aristocratic environment of dilettante arts, influenced by the 19th-century mass experience of history and the tendency to project it into a historical narrative. The author of the article concludes that the strategy of cultural diplomacy characteristic of Sophie de Tisenhaus de Choiseul-Gouffier’s novels—the goal of popularizing Polish and Lithuanian history in the international arena in order to anchor the historical and cultural memory of a country deleted from the European map—is not the only one defining her historical fiction. In terms of identity reflection, her novels, which first of all stand out for their feminine perspective, reveal a “fundamental conflict” of aristocracy in the modern era, discussed by Norbert Elias, i.e. an ambivalent reconstruction and critique of the aristocratic ethos. From an aesthetic point of view, primarily because of the nature of historical knowledge, Sophie de Tisenhaus de Choiseul-Gouffier’s novels come forth as an alternative to the genre model of Walter Scott’s historical novel, which was popular in Europe at the time. Such an understanding of history allows the author to convey a distance based on values in relation to inherited and new forms of life emerging in modernity. [From the publication]