Visuomenės ir tapatybių paieškos Czesławo Miłoszo individualiojoje epochoje

LTStraipsnio įvade apžvelgiamas Czeslawo Miloszo kūrybinis palikimas, ligtolinių jo kūrybos tyrimų panorama, apsibrėžiamas tyrimų laukas, atsisakant gilintis į poezijos sritį. Ieškant visuomenės ir tapatybių (t.y. individo tapatybės, nes būtent iš jų konstruojama visuomenė kaip struktūra) straipsnio autoriaus yra formuluojama, kad Cz. Miloszo epochos gairės yra išsidėsčiusios laike ir erdvėje. Taigi Cz. Miloszo pasaulėjauta gali būti įvardinta kaip individualioji epocha (terminas epocha straipsnyje vartojamas sinonimiškai pasaulėjautai). Nustatomi Cz. Miloszo daugialypės epochos kontūrus, bandoma atrasti ankstyviausius tapatumo požymius, kurie labiausiai nutolę nuo Cz. Miloszo gyvenamojo laikotarpio. Minimos kūrėjo įžvalgos apie vyriškųjų ir moteriškųjų pradų reikšmės ir vietos visuomenėje kitimą, krikščionybės priėmimą ir kitus svarbiausius epochą charakterizuojančius veiksnius. Išvadose apibendrinama, kad Cz. Miloszo individualiosios epochos kontūrai išnyra gana ryškiai, jų reikia ieškoti XVII amžiuje, kada LDK formavosi bajoriškos demokratijos principai ir stiprėjo katalikiškos tendencijos. Ieškant tapatybių daugiausia dėmesio buvo skiriama Cz. Miloszo asmenybei ir jos išgyvenimams, taip pat buvo bandoma išryškinti naujas visuomenės vertybes, iškilusias po XIX a. pabaigoje įvykusių lūžių. Nors dauguma vertybių keitėsi, tačiau viena iš pamatinių – religija – dar nebuvo išsivadavusi iš nacionalinių ypatumų. Todėl ilgainiui visuomenėje, veikiamai moderniųjų religinių bendruomenių, galėjo vykti elito ir masių suartėjimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Rašytojai; Visuomenė; Tapatybė; Writer; Society; Identity.

ENThe introduction to the article reviews Czesław Miłosz’ literary achievements and the panorama of research on his works, defining the intended scope of the article, which will not delve into Miłosz’ poetic works. In searching for society and identity (i.e. individual identity, because society, as a structure, is made up of individuals) the author of the article formulates that the guidelines of Czesław Miłosz’ era are fixed in time and space. Therefore, Miłosz’ mindset could be called an individualistic era attitude. (In the article the term era is used as a synonym for mindset). In determining the multifaceted contours of Miłosz’ era/mindset, an attempt is made to find the earliest signs of identity, those which are furthest removed from Miłosz’ lifespan. The article mentions the creative artist’s insights about changing societal views on fundamental facts about men and women and their place in society, about the reception of Christianity and other very important factors characterising his era. In the introduction it is claimed that Czesław Miłosz’ contours as a member of the individualistic era stand out quite clearly. The roots are to be found in the 17th century, when principles of a nobility-led democracy were taking shape in the Grand Duchy of Lithuania and the Catholic faith was growing stronger. The search for Miłosz’ identity focuses mainly on his personality and his experiences, but the article also tries to clarify the new societal values that arose after the social upheavals of the late 19th century. Although most societal values were changing, one of the most basic ones – religion – still retained its national characteristics. Therefore, in the long run, modern religious congregations were instrumental in effecting a rapprochement between the élite and the masses.