О жестокостях в сказках
LTRemdamasi struktūrine-semantine pasakų tekstų analize, straipsnio autorė siekia atskleisti žiaurių poelgių vaizdavimo pasakose priežastis bei paskirtį. Minėta metodika padeda pastebėti ne tik „neigiamų“ personažų veiksmus (taip elgėsi kiti autoriai), bet ir skirtingų personažų interesų susidūrimus, atsižvelgti į herojaus ir antipodo santykius konflikto metu. Dalį žiaurumų lėmė tai, jog pasakose vaizduojami herojų-žmonių susidūrimai su pavojingais antipodais-svetimaisiais, kurie stengiasi atimti herojų gyvybę ar juos pagrobti. Norintys išsaugoti gyvybę, išsivaduoti ar tokius antipodus likviduojantys herojai taip pat elgiasi žiauriai, tačiau pasakų sekėjai ir klausytojai supranta tokių veiksmų būtinumą ir jų nesmerkia. Dalis žiaurumų atsiranda pasakų elementariųjų siužetų, kuriuose vaizduojami neišlaikyti herojų bandymai, pabaigose. Šie elementarūs siužetai gali būti susiję su realiomis senovinėmis iniciacijos apeigomis ir atspindi jaunuolių ir merginų išmėginimų norint gauti lygias teises gentyje rimtumą. Ar neišlaikę bandymų jauni žmonės iš tikrųjų buvo žudomi, ar pasakojant apie tai skatinta rimtai pasiruošti būsimam „egzaminui“ sunku spręsti, nes turimi duomenys apie iniciacijos apeigas gana prieštaringi ir jų mažoka. Dalį pasakose vaizduojamų žiaurumų sukėlė tos pačios genties ar šeimos narių konkurencija. Teigiama, jog pasakos, kuriose vaizduojami herojų susidūrimai su pavojingomis mitinėmis būtybėmis, leidžia vaikams patirti baimę ir išmokti ją nugalėti. Kitos pasakos padeda pažinti realų gyvenimą, kuriame žiaurumų nemažėja. Žodžiais lakoniškai apibūdinti žiaurūs veiksmai vaikų psichiką veikia kur kas silpniau už televizijos ar kino rodomas žiaurias scenas. Autorė vis dėlto skatina nepamiršti, kad ne visos pasakos senovėje buvo skirtos vaikams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tautosaka; Pasakos; Analogija; Žiaurumas; Raiška; Tales; Analogy; Cruelties; Expression.
ENBased on the structural-semantic analysis of fairy tale texts, the author of this article aimed at finding out reasons and purpose of cruelties represented in folktales. The referred method of research helped to observe not only “evil” characters (observed by other authors) but also conflicts of different interests of characters, and to take into consideration the relations between the hero and the antipode during the conflict. Some of cruel actions relate to fairy tale representations of heroes-people struggle with dangerous antipodes-aliens that have been trying to kill or kidnap the hero. When trying to save his life, set himself free or eliminate such antipode, the hero also engages in cruel actions but the storytellers and listeners are aware of the necessity of and accept such actions. Some cruelties appear at the end of a basic plot, which features the protagonist failing to stand an ordeal. Such basic plots may be related to real ancient ceremonies of initiation and highlight the gravity of tests that the youth should stand for acquiring equal rights in the tribe. Because of scarcity and ambiguity of available data regarding the initiation rites, it is an open question whether young people who failed the test were killed in reality, or the story was intended to prepare for the pending “exam”. Some cruel actions reflected in folktales were provoked by the real competition among members of the kin, family, or community. Folktales that represent conflicts between the heroes and mythical beings provoke the feeling of fair in children and teach them to overcome it. Some folktales help them to know and confront real life, where cruelties persist.
