Vytautas Mačernis (1921-1944)

LTMačernio kūryba formavosi prieškario ir karo metais, ji yra itin stipriai susijusi su to meto literatūriniu, filosofiniu, intelektualiniu kontekstu. Mačernis priklausė literatūrinei kartai, kuri buvo išskaidyta pokario metais Lietuvoje, savo kūrybinį potencialą realizavo išeivijoje, joje gavusi žemininkų vardą. Svarbiausiais jo kūrybą formavusiais veiksniais galima laikyti modernėjančią katalikybę bei egzistencializmo filosofiją, kuri tapo populiari Antrojo pasaulinio karo metais. Mačernį domino egzistenciniai krikščionybės aspektai. Tai liudija keletas faktų. Pirmaisiais studijų metais jis išvertė legendą "Didysis inkvizitorius" iš Fiodoro Dostojevskio romano "Broliai Karamazovai", kur sutelktas itin sudėtingas temų ir problemų branduolys - Dievo, laisvės, laimės, asmenybės bei minios ir kt. Jaunystės draugų patvirtinta, kad Mačernis rinko medžiagą diplominiam darbui "Kristus ir Nietzsche". Filosofijos studijos bus lėmusios susižavėjimą abstrakčiomis idėjomis, o lyrikoje - vis ryškėjantį filosofinį santykį su pasauliu. [...] Svarbi ir valstietiškoji kultūra, į kurią naujai pažvelgti tapo programiniu į literatūrą ateinančios kartos siekimu. Mačernio kūryba apima maždaug aštuonerius metus. Kadangi pačioje karo pabaigoje pražuvo nemažai jo rankraščių, neįmanoma rekonstruoti kūrybinio kelio raidos, galima išskirti tik svarbiausius momentus: ikivizijinis laikotarpis, "Vizijos", povizijinė kūryba. Mačernio kūrybinį palikimą sudaro eilėraščių ciklai, prozos etiudai, palyginti negausi publicistika, laiškai, vertimai. Visa yra susiję giluminiais ryšiais. [Iš straipsnio, p. 561]Reikšminiai žodžiai: Vytautas Mačernis; Rašytojai; Poetai; Vytautas Mačernis; Writers; Poets.