Skyrybų motyvai: individualūs, partnerystės, skyrybų proceso veiksniai

LTStraipsnyje siekiama išanalizuoti vyrų deklaruojamus skyrybų motyvus bei su jais susijusius individualius, partnerystės ir skyrybų proceso veiksnius. Skyrybų motyvai yra subjektyviai suvoktos priežastys, sąlygojusios partnerystės iširimą. Motyvai netapatūs struktūrinėms skyrybų priežastims, kurios atskleidžia visuomeninio lygmens veiksnius. Skyrybų motyvų tyrimai Lietuvos ir užsienio sociologijoje yra gana reti. Straipsnyje remiamasi „Tėvystės iširus partnerystei“ (2016) reprezentatyvios apklausos duomenimis. Jos metu gauta informacija iš vyrų, kurie išgyveno partnerystės iširimą ir šioje partnerystėje buvo susilaukę vaikų. Išskirtos keturios skyrybų motyvų grupės: vaidmenų konflikto, elgesio problemų, ekspresyvūs, seksualinių problemų / neištikimybės. Pagrindiniai rezultatai rodo, kad skyrybų motyvai susiję su vyrų asmenybinėmis ir išsilavinimo charakteristikomis, partnerystės trukme ir skyrybų proceso ypatumais. Skyrybų motyvai, susiję su vaidmenų konfliktu, būdingesni vyrams su žemesniais ištekliais, inicijuoti ne vyrų, trumpesnės trukmės partnerystėms. Ekspresyvūs būdingesni vyrams, disponuojantiems aukštesniais individualiais ištekliais, ilgiau gyvenusiems partnerystėje, taip pat vedini šių motyvų vyrai dažniau tampa skyrybų iniciatoriais. Jei elgesio problemų motyvai susiję su žemesniais individualiais ištekliais, skyrybos įvyksta moterų iniciatyva. Seksualiniai ir neištikimybės motyvai labiau tikėtini vyrų su aukštesniais ištekliais grupei. Apskritai skyrybų motyvų analizė reikšmingai papildo žinias apie struktūrines skyrybų priežastis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Skyrybų motyvai; Skyrybos; Vyrai; Divorce motives; Divorce; Men; Lithuania.

ENThis paper aims to analyze divorce motives and how they are linked with individual, partnership level and divorce process factors. Divorce motives are subjective accounts of the causes of divorce. Motives refer to perceptions and are different from structural causes of divorce, which often become the object of sociological inquiry. The paper is based on the analysis of the “Fathering after union dissolution” (2016) dataset, which collected information from men who experienced dissolution of the union with children. Research identified four groups of divorce motives: instrumental, expressive, behavioral and sexual or infidelity. Our main results suggest that divorce motives are associated with personality and education, partnership duration and some characteristics of divorce process. Men with lower individual resources more likely report instrumental divorce motives. Instrumental divorce motives are also positively associated with longer partnership duration. Divorce due to instrumental motives are less likely initiated by men. Expressive motives are positively associated with higher individual resources, are more pronounced in longer duration partnerships and initiated by men. Behavioral problems are more reported by men with lower individual resources, and union dissolutions most likely are initiated by women. Sexual and infidelity motives are positively associated with higher education. Overall, research on divorce motives contributes to the understanding of the structural causes of divorce. Our findings unpack meaning of relational stress, which more affects families of lower socio-economic standing. [From the publication]

• Kohabitacijos raida Lietuvoje / Aušra Maslauskaitė. Lietuvos socialinė raida. 2012, Nr. 1, p. 102-120.
• Lietuvos demografinių procesų diferenciacija / Domantas Jasilionis, Vladislava Stankūnienė, Aušra Maslauskaitė, Daumantas Stumbrys. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2015. 200 p.
• Skyrybų visuomenė. Ištuokų raida, veiksniai, pasekmės / Aušra Maslauskaitė, Marė Baublytė. Vilnius : [Lietuvos socialinių tyrimų centras], 2012. 129 p.
• Socio-economic determinants of divorce in Lithuania : evidence from register-based census-linked data / Ausra Maslauskaite, Aiva Jasilionienė, Domantas Jasilionis, Vlada Stankūnienė, Vladimir M. Shkolnikov. Demographic Research. 2015, vol. 33, p. 871-908.
• The Transforming educational gradient in marital disruption in Northern Europe: a comparative study based on GGS data / Allan Puur, Leen Rahnu, Aušra Maslauskaitė, Vlada Stankūnienė. Journal of comparative family studies. 2016, vol. 47, iss. 1, p. 87-109.