Salomėja Nėris (1904-1945)

LTSalomėja Nėris anksti pajuto poetinį pašaukimą ir jam pakluso. Kai buvo valdoma tik savo intuicijos, rašė geriausią poeziją. Įgimtu poetės talentu niekas iš amžininkų neabejojo nuo mokyklos suolo iki paskutinių gyvenimo dienų. Jos poezijos kokybė progresavo stebinančiu greičiu, įvaldydama pomaironinės poetikos patirtį, jautrią ir judrią moterišką reakciją, lakų asociacijų žaismą, plėsdama bei niuansuodama kalbos ritmą bei muzikalumą. Per asmeninius išgyvenimus poetė aforistiškai lakoniška ir grakščia forma perteikė tautos archetipinius jausmus. Jos eilėse "atsiskleidžia gimtojo krašto grožis, žmogaus sielos grožis ir gimtosios kalbos grožis". Jos poezija yra tapusi lietuvio savasties dalimi. Salomėja Nėris rašydavo greitai, impulso pagauta (rinkiniai sudaromi iš paskutiniųjų dvejų metų kūrybos), ir evoliucionavo sparčiai, nors daugelis temų bei poetikos elementų išliko pastovūs, kadangi ji anksti pajuto savo stipriąsias savybes, kurias vėliau tobulino ir turtino. [Iš straipsnio, p. 356]Reikšminiai žodžiai: Salomėja Nėris; Salomėjos Nėries kūryba; Poetės; Salomėja Nėris; Salomėja Nėris creation; Poets.