Ieva Simonaitytė (1897-1978)

LTRašytoja buvo tvirto, netgi atšiauraus, vyriško būdo žmogus, Klaipėdos krašto bei Lietuvos patriotė. Buvo išdidi, turėjo tvirtą teisingumo jausmą. Iš rašytojos darbų matyti vientisa jos tapatybė, loginis mąstymas, subtilus jautrumas žmonių tarpusavio ryšiams, atskiro žmogaus dvasios būklei. Savamokslės autorės kūryboje itin ryškūs realybės atšvaitai: rašytojos motinos šeimos ir protėvių, originalesnių kaimo žmonių, pačios rašytojos ir Klaipėdos krašto gyvenimas bei istorija. Skleidžiasi aiškios pagrindinių opozicijų įtampos: vokiečių ir lietuvių kultūrų sandūra, lietuvių etnokultūros išsaugojimo siekis ir praeitį nutrinančio kosmopolitiško besikeičiančio pasaulio įtaka; aiškūs etiniai vertinimai - žmogiškų vertybių iškėlimas ir nežmoniškumo, blogio pasmerkimas, gyvenimo grožis ir nelaimių, mirčių siaubas. Vokiečių literatūros, ypač sentimentaliosios, įtaka - tik atostūmis. Skaityti Biblijos tekstai atsispindėjo romanų archetipų bei personažų vaizduose. Stipri Simonaitytės romanų vieta yra istorijos vaizdai - senovės prūsų, vėliau keleto kartų lietuvių išorės ir dvasinio pasaulio portretai, Mažosios Lietuvos kultūros savitumas bei kaita. [Iš straipsnio, p. 332]Reikšminiai žodžiai: Ieva Simonaitytė; Ievos Simonaitytės kūryba; Rašytojos; Ieva Simonaitytė; Ieva Simonaitytė creation; Writers.