Maironio literatūros istoriografija

LTMaironio autorystei priklauso du literatūros istoriografijai svarbūs tekstai - "Trumpa lietuvių rašliavos apžvalga" (1906) ir "Trumpa visuotinės literatūros istorija" (išleista 1926). Dar 1936 m. Vincas Mykolaitis-Putinas knygoje "Naujoji lietuvių literatūra" konstatavo, kad abi Maironio istorijos yra "konspektinio pobūdžio"1, o sovietmečio literatūros istoriografijoje ir vėlesniuose studijiniuose darbuose1 jos vienareikšmiškai, pernelyg neargumentuojant, pavadintos kompiliacinėmis, schematiškomis, paviršutiniškomis, įvardytos glaustu biobibliografinių faktų registru ar katalogu, nors lakoniški išvadintai tų pačių literatūros istorikų tyrimai liudija visai ką kita. Jau Balys Sruoga recenzuodamas "Trumpą visuotinės literatūros istoriją" į Maironį žvelgė su jam būdinga ironiška kritika. Panašiomis tonacijomis Maironio istoriografiniai darbai ir jo estetikos samprata buvo vertinami ir XX a. pabaigoje: Maironis - klasikinių normų ir grožio apologetas, kuriam svetima fin de siècle stilistika ir nesuvokiama kūrybinė dabartis3. Kitaip tariant, Maironiui suteiktas kanonizuoto klasikinio estetinio skonio autoriaus vaizdinys tapo kritikuotinas. [Iš straipsnio, p. 458]Reikšminiai žodžiai: Literatūra; Maironis; Kūryba; Literatūros istoriografija; Literatūros istorija; Visuotinė literatūra; Estetika; Naratyvai; Kritika; Lithuanian literature; Maironis; Creation; Literary historiography; Literary history; Universal literature; Aesthetics; Narrative; Criticism.