LTKeliaudami po Lietuvą, grožėdamiesi jos gamta atrandam ir istoriją. Dažnai - gerai žinomą, o kartais - pamirštą. Nemuno pakrantėje stūksanti Panemunės pilis negali pasigirti išgyvenusi garbingus mūšius, šlovingus įvykius, bet savo istoriją turi ir pakeleivį gali nustebinti sąsajomis su 1831 metų sukilimu prieš carinę Rusiją. Panemunės pilis - šio sukilimo vyriausiojo vado Lietuvoje generolo Antano Gelgaudo tėviškė, anuomet vadinta Gelgaudų pilimi. Sukilėliams pralaimėjus, Antaną Gelgaudą, kaip ir jo brolį Joną Gelgaudą, - abu buvo sukilimo vadai - carinė Rusija paskelbė valstybės nusikaltėliais. Panemunės pilis iš Gelgaudų buvo atimta, visas turtas nusavintas. Valdžios paskirti pilies valdytojai menkai ja tesirūpino. Apleisti pastatai iro, kol, praėjus 180 metų, jų tvarkybos ėmėsi dabartinė Panemunės pilies valdytoja Vilniaus dailės akademija. Prisimindama ir pagerbdama Lietuvos istorijai reikšminguose įvykiuose dalyvavusią Gelgaudų giminę Vilniaus dailės akademija 2016 m. birželio 17 d. Panemunės pilyje surengė 1831 m. sukilimo ir jo vyriausiojo vado generolo Antano Gelgaudo atminimui skirtą konferenciją. Renginyje dalyvavo trijų šalių, buvusių anuometinės Respublikos sudėtyje, istorikai. Vilniaus dailės akademijos menotyrininkai apžvelgė sukilimo atspindžius dailėje. Taip paminėtos sukilimo 185-osios metinės. Pranešimų tekstai spausdinami šiame leidinyje. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: 1830-1831 m. sukilimas; Antanas Gelgaudas; Generolai; Sukilėliai; Raseinių apskritis; Carinė Rusija; Istorinė atmintis; Panemunės pilis; Menas ir istorija; 1830-1831 Upspring; Antanas Gelgaudas; Generals; Rebels; Raseiniai County; Lithuania; Tsarist Russia; Historical memory; Panemunė Castle; Art and history; Baltarusija (Belarus).