Heideggeris ir Platonas: tiesos samprata

LTStraipsniu įsiterpiama į diskusiją Heideggerio ir Platono filosofijų santykio nustatymo klausimu. Straipsnyje trimis pagrindiniais argumentais parodoma, kad Platono dialogų korpuse galima aptikti tokią tiesos sampratą, kuri atitinka heidegeriškąją. Parodoma, pirma, kad tiek Platonas, tiek Heideggeris panašiai aptarė klaidingos kalbos genezę bei tokios kalbos reikšmę ne-tiesai; antra, kad tiek Platonas, tiek Heideggeris tiesą supranta kaip – Heideggerio terminu tariant – nepaslėptį su jai priklausančia paslėptimi; ir, trečia, kad Platono tekstuose galima aptikti vėlyvojo Heideggerio apmąstomų tiesos kaip nepaslėpties „galimybės sąlygų“ struktūrinius atitikmenis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tiesa; Teisingumas; Atitikimas; Nepaslėptis; Galimybės sąlygos; Truth; Correctness; Correspondence; Unconcealedness; Conditions of possibility.

ENArticle interferes into the discussion regarding the relationship between the philosophies of Heidegger and Plato. It argues for the thesis that in the corpus of Platonic dialogues it is possible to find a concept of truth which corresponds to the Heideggerian one. First, it is shown, that both Plato and Heidegger similarly describe the genesis of false language and it’s connectedness with un-truth. Secondly, it is shown that both Plato and Heidegger understand truth – to use a Heideggerian concept – as unconcealedness with concealedness belonging to it. And finally, it is shown that in the works of Plato one can find structural equivalents of later Heidegger’s attempt to think over the "conditions of possibility" of truth as unconcealedness. [From the publication]

• Etika ir begalybė: pokalbiai su Philippéu Nemo / Emmanuel Lévinas. Vilnius : Baltos lankos, 1994. 135 p.
• Subjekto desubstancializacija M. Heideggerio filosofijoje / Mintautas Gutauskas. Problemos. 2001, t. 59, p. 53-60.
• Vienovės įžvalga Platono filosofijoje / Naglis Kardelis. Vilnius : Versus aureus, 2007. 304 p.