LTŠiame straipsnyje siekiama išanalizuoti bendro politinio dialogo paieškas tarp Ukrainiečių karinės organizacijos ir Lietuvos Respublikos politikų. Pagrindinės priežastys, lėmusios Lietuvos vyriausybės ryšių su UVO užmezgimą, kilo dėl Lietuvos ir Lenkijos konflikto dėl Vilniaus krašto. Ukrainiečių ir lietuvių netenkino orientacija į Antantės valstybes, o geopolitinė situacija ir prarastos teritorijos vertė ieškoti sąjungininkų. UVO priklausę nariai rengė pasikėsinimus ir išpuolius, nukreiptus prieš Lenkijos valstybės aukščiausius pareigūnus, todėl Lenkijos slaptosios tarnybos ėmė persekioti Eugenijaus Konovaleco vadovaujamą organizaciją. UVO nesugebėjo perkelti organizacijos struktūrų į Lenkijos aneksuotas Vakarų Ukrainos teritorijas, todėl E. Konovalecas kreipėsi į Lietuvą, tikėdamasis sulaukti pagalbos. Kaune iš lietuvių intelektualų ir politikų kartu su UVO nariu Ivanu Revjuku buvo suformuota viena iš organizacijos atstovybių, kodiniu pavadinimu „Leniwka“, kitaip dar žinoma kaip Lietuvių-ukrainiečių draugija. Be Prahos ir Berlyno, Kaunas tapo svarbiu centru, kuriame buvo ruošiami fiktyvūs dokumentai UVO atstovų kelionėms į kitas valstybes, rengiamas sukilimas Lenkijos aneksuotose ukrainiečių, baltarusių bei lietuvių teritorijose ir keičiamasi po žvalgybinių operacijų surinkta informacija apie politinę padėtį Lenkijoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Karinės organizacijos; Kaunas; Politinis dialogas; Ukraina (Ukraine); Kaunas; Military organizations; Political dialogue.
ENThe aim of the article is to analyze the common political dialogue between UVO and Republic of Lithuania politics. The main reason that began the relationship between the Lithuanian establishment and UVO was Lithuanian-Polish conflict over the Vilnius region. Ukrainians and Lithuanians were not satisfied with the orientation towards the Entente states, the geopolitical situation and the value of the lost territory in search of allies. Members belonging to the UVO staged attacks, assaults and sabotage campaigns against the highest Polish state officials. As a result, the Polish secret services began to persecute the organization led by Y. Konovalets. UVO was unable to relocate the organization’s structures to the annexed territories of western Ukraine, colonel Y. Konovalets appealed to Lithuania, which were confronted with Poland – in the hope of receiving help. In Kaunas, one of the representative offices of the organization, code-named Leniwka, otherwise known as the Lithuanian-Ukrainian Society, was formed from Lithuanian intellectuals and politicians together with UVO member Ivan Revjuk. Without Prague and Berlin, Kaunas became an important center for preparing fictitious documents for UVO representatives’ travels to other countries, preparing an uprising in the annexed Ukrainian, Belarusian and Lithuanian territories of Poland, and exchanging information on the political situation in Poland after intelligence operations. [From the publication]