„Nacionalizmo manifestacijos“ ir „tarybinių tautų draugystės“ ideologema. Kaunas 1944–1953 m.

LTStraipsnyje, remiantis iki šiol mūsų istoriografijoje mažai naudotu archyviniu šaltiniu (laiškais valdžiai), aptariami Kauno miesto gyventojų lietuvių ir po karo į miestą atvykusių rusų tarpusavio santykiai. Atvykėliai (Maskvos komandiruoti partiniai veikėjai ir demobilizuoti kariškiai) laiškuose-skunduose, kurie buvo adresuoti aukščiausiems Sovietų Sąjungos ir LSSR vadovams, neretai kaltindavo lietuvius įmonių vadovus, partijos veikėjus buržuaziniu nacionalizmu. Aptarus būdingesnius skundus, straipsnyje daromos kelios išvados: pirma, partiniame aparate įtampas tarp pareigūnų lietuvių ir atvykėlių skatino šių siekis įsitvirtinti partinėje nomenklatūroje iš aparato pašalinant nepageidaujamą konkurentą lietuvį. Kaltinimai nacionalizmu turėjo padėti sukompromituoti titulinės tautos partietį. Antra, kaltinimus nacionalizmu skatino ir skirtingai suvokiama sovietinės nacionalinės politikos nuostata, kuri pabrėžė reikalingumą į vadovaujančius postus iškelti politiškai patikimus „vietinės tautos kadrus“. Atvykėliams rusams, demobilizuotiems kariams komunistams, nacionalinių kadrų iškėlimo politika nesiderino su viešai deklaruojamu tautų draugystės principu ir „ypatingo rusų tautos vaidmens“, kuriant socializmą, nuostata. Nesuprasdami nacionalinės politikos ypatybių sovietinėje Lietuvoje, atvykėliai „vietinių kadrų iškėlimo“ praktiką neretai motyvuodavo „lietuvių buržuaziniu nacionalizmu“. Trečia, nepaisant „proletarinio internacionalizmo“, politinio ir ideologinio bendrumo tarp atvykėlių partiečių ir lietuvių egzistavo reikšmingi kultūriniai skirtumai. Lietuviai įmonių bei sovietinių organų veikėjai save laikė miesto šeimininkais, o atvykėlius – įnamiais.Šiems Kaune egzistuojanti „tvarka“ (dominuojanti etnokultūra) atrodė ne tik skirtinga nuo tos, kuri egzistavo sovietinėje Rusijoje, bet ir svetima. Neatsitiktinai nemažai daliai atvykėlių atrodė, kad mieste „trūksta“ tarybų valdžios ir klesti nacionalizmas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Laiškai valdžiai; Lietuvos komunistų partija; Nacionalizmas; Stalinizmas; Tarybinių tautų draugystė; Communist party of Lithuania; Friendship of Soviet nations; Letters to the government; Nationalism; Stalinism.

ENThis article discusses the relations between the Lithuanian citizens of Kaunas and the Russians newcomers, who came to the city after the war. The research is based on a specific archival source – letters to the government – that has so far been little used in our historiography. In letters/complaints addressed to the leaders of the Soviet Union and Soviet Lithuania, the newcomers (Moscow-deployed party figures and demobilized soldiers) often accused Lithuanians – managers, superiors and local party bosses – of bourgeois nationalism. After discussing more typical complaints, the article draws several conclusions: first, tensions in the party apparatus between Lithuanians and newcomers were stimulated by the desire of newcomers to establish themselves in the party nomenclature by removing an undesired Lithuanian competitors. The accusations of nationalism were to help compromise party members of the titular nation. Second, accusations of nationalism were fueled by the different perceptions of Soviet nationality policy. The policy emphasized the need to nominate politically credible cadres “of local nationality”. For the newcomers, the policy of promoting “of national cadres” was not in line with the publicly declared principle of “friendship of the peoples” and of “special role of Russian people in building socialist society”. Without understanding the peculiarities of national policy in Soviet Lithuania, the newcomers often motivated the practice of “promoting national cadres”with Lithuanian bourgeois nationalism. Third, despite the “proletarian internationalism” and political-ideological commonalities, there were significant cultural differences between the newcomers-party members and Lithuanians. Lithuanian managers, superiors and local party bosses considered themselves the hosts of the city, and the newcomers as outlanders.For these the “order” (dominant ethnoculture) that existed in Kaunas not only seemed different from the one that existed back in Soviet Russia, but also alien. It is no coincidence that a large number of newcomers felt that the city “lacked” Soviet power and that it “flourished with nationalism”. [From the publication]

• Dokumentas apie „tautinį klausimą“ Kauno mieste 1945 m. Rašytojo Juozo Baltušio „pranešimas“ LKP(b) CK propagandos ir agitacijos sekretoriui Kaziui Preikšui / Vladas Sirutavičius. Lietuvos istorijos metraštis. 2019, 2019/1, p. 189-192.
• From the margins: positionality in area studies / Kristina Garalytė, Karina Simonson. Acta Universitatis Carolinae. Studia territorialia. 2022, Vol. 22, No. 1, p. 13-37.
• Lietuvos sovietizavimas 1944-1947 m : VKP(b)CK dokumentai : dokumentų rinkinys / sudarė ir parengė Mindaugas Pocius. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. 654 p.