Tiesioginė šnekamojo stiliaus kalba - spaudos tekstų konversacionalumo požymis

LTStraipsnyje aptarti lietuvių informacinio ir komentaro žanrų politinės spaudos tiesioginės kalbos vientisiniai vienanariai, dvinariai, benariai, nepilnieji, elipsiniai, priduriamieji sakiniai, inversinė sakinio žodžių tvarka, kreipiniai, nagrinėtų grupių įterpiniai nėra laikomi tik šnekamojo stiliaus ir žemesniojo (familiaraus) šnekos tono sakinių sandaros bruožais. Dauguma iš jų gali būti vartojami keliuose stiliuose. Tiesioginės kalbos „šnekiškumą“ lemia pagal sandarą nagrinėtų sakinių, žodžių junginių ar kitų sintaksinių ypatybių itin dažnas vartojimas, jų deriniai su leksinėmis šnekamojo stiliaus ypatybėmis. Beje specialiojo lyginamojo tekstyno tiesioginės kalbos neparengtumas, spontaniškasis ekspresyvumas, dialogiškumas – sutampa su požymiais, kurie stilistikos darbuose nurodomi kalbant apie neoficialiąją, sakytinę kalbos atmainą – šnekamąjį stilių. Nagrinėjant tekstyno lietuvių politinės spaudos tiesioginės šnekamosios kalbos sakinių sandarą ir dažnį pastebėta, kad elipsinių, benarių, nepilnųjų, trumpų vientisinių, sudėtinių, bejungtukių, šnekamajai kalbai būdingesnių priduriamųjų sakinių, inversinės žodžių tvarkos modelių, įterpinių daugiau vartojama „Lietuvos ryto“ nei „Lietuvos žinių“ tiesioginėje kalboje. Pastarajame leidinyje jos vartojama kiekybiškai perpus mažiau, todėl galima teigti, kad spaudos polemiškumas ir konversacionalumas, išreikštas sakytinės ir rašytinės kalbos arba, tiriamuoju atveju, šnekamojo ir publicistinio stilių opozicijos neutralizavimu spaudoje, labiau perteiktas „Lietuvos ryto“ informacinio ir komentaro žanrų politiniuose tekstuose.Reikšminiai žodžiai: Heterogeniškumas; Inversija; Įterpiniai; Konversacionalumas; Sakinių struktūra; Stilius; Tekstynai; Tiesioginė kalba; Žanrai (literatūra); Heteroneity; Inversion; Parenthesis; Conversationality; Sentence structure; Style; Corpus; Direct speech; Genre.

ENThe article discusses simple one-member, two-member, member-free, incomplete, elliptic, complementing sentences. The article examines direct language of Lithuanian political media of informational and commentary genre, inverse order of sentence words, addresses, inserts from discussed groups are not considered to be features of only spoken style and lower (familiar) speaking tone sentence structure features. The majority of those can be used in several styles. “Vernacular” nature of direct speech is determined by particularly frequent use of sentences, pairs of words, or other syntax features, analyzed here according to structure, as well as their combinations with lexical features of a spoken style. Besides, unprocessed nature, spontaneous expressiveness, domination of a dialogue in direct speech of a special comparative corpus coincide with features, which are indicated in stylistic works discussing unofficial, spoken version of language – vernacular style. Analysis of sentence structure and frequency of direct spoken speech in Lithuanian political media, taken from the corpus, leads to observation that the use of elliptic, member-free, incomplete, short simple, compound, disjoint sentences, supplementing sentences, more frequently found in a spoken language, models of inverse word order, inserts are often used in direct speech of “Lietuvos rytas” and “Lietuvos žinios” newspapers. The latter publication uses half the quantity, therefore, one can claim that polemic tone and conversationalist of media, expressed in the opposition of spoken and written language, or, in the researched case, in neutralization of the opposition of vernacular and journalistic genre in the media, is more clearly conveyed in political texts of informational and commentary genres of “Lietuvos rytas” newspaper.