Mykolas Pranciškus Karpavičius
LTLietuvos Didžiosios Kunigaikštijos retorinė tradicija neįsivaizduojama ne tik be karštų diskusijų seime, akademinių disputų, bet ir be visus visuomenės sluoksnius pasiekiančio pamokslininko žodžio. Žymiausias Apšvietos epochos pamokslininkas LDK yra iš Kameneco, Lietuvos Brastos vaivadijos, kilęs Mykolas Pranciškus Karpavičius (Michał Franciszek Karpowicz, *1744-†1803). Jis mokėsi Lietuvos Brastos jėzuitų kolegijoje, 1761 m. įstojo į Kunigų misionierių kongregaciją Varšuvoje, mokėsi seminarijoje prie Šv. Kryžiaus bažnyčios, kuri garsėjo kaip svarbus Apšvietos idėjų sklaidos centras tuometinėje Lenkijos sostinėje. 1767 m. įšventintas į kunigus, Karpavičius dėstė Varšuvos, Krokuvos ir Vilniaus seminarijose. 1774 m. jis išstojo iš misionierių kongregacijos ir toliau darbavosi kaip diecezinis kunigas Lietuvoje: buvo Gražiškių (vard. Gražiškiai) ir Prienų klebonas. 1776 m. jis buvo paskirtas Smolensko arkidiakonu, o 1783 m. - Poznanės kanauninku. [Iš straipsnio, p. 338]Reikšminiai žodžiai: Mykolas Pranciškus Karpavičius; Pamokslininkai; Apšvietos literatūra; Michal Franciszek Karpowicz; Preachers; Enlightenment literature.
- Rinktiniai pamokslai / Mykolas Pranciškus Karpavičius ; originalų tekstus parengė, iš lenkų kalbos vertė, įvadinį straipsnį ir komentarus parašė Kristina Mačiulytė ; originalų tekstus adaptavo Regina Jakubėnas ; vertimą parengė Eglė Patiejūnienė ; asmenvardžių rodyklę parengė Kristina Mačiulytė, Sigitas Narbutas. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003. 414 p.
- Tado Kosciuškos sukilimo (1794) lietuviškieji raštai / paruošė Juozas Tumelis. Vilnius : Žara, 1997. 53 p.
