Barokas. Literatūros apžvalga

LTEuropos kultūros istorijoje Baroku apibūdinamas laikotarpis, trukęs nuo XVII a. pradžios iki XVIII a. vidurio. Lietuvoje jis irgi apima maždaug pusantro šimto metų kultūros tarpsnį. Jo pabaiga sietina su tam tikrais reikšmingais XVIII a. vidurio įvykiais, liudijusiais ankstesnių kultūros ir valstybės gyvenimo formų atmirimą ir naujųjų atsiradimą. Priminsime kai kuriuos iš jų. Karaliaus Augusto III valdymo metu (1733-1763) degradavo parlamentinė valstybės valdymo forma (iš 14 sušauktų seimų 13 išardė besivaidijančios politinės grupuotės), be galo sumenko monarcho valdžia; valstybės reikalai ėmė priklausyti nuo kelių politinių grupių, kurios veikė vedinos savų interesų, o į tarpusavio konfliktus kuo toliau tuo labiau įtraukdavo užsienio valstybes. Valstybės ir visuomenės raida veikė literatūros kryptis, žanrus bei formas. Krinkančio ankstesnių politinio ir visuomeninio gyvenimo fone tam tikri kultūros įvykiai liudijo naujų kūrybinės veiklos pavidalų, modernių raiškos modelių atėjimą. 1751 m. prie Vilniaus jėzuitų akademijos buvo įsteigta pažangesnes švietimo ir ugdymo formas pradėjusi diegti Kilmingųjų kolegija. 1753 m. pasirodė pijorų mokymo reformos apimtis, būdus ir priemones aptaręs taisyklių rinkinys; 1754 m. prie pijorų kolegijos buvo įsteigta moderni spaustuvė; 1760 m. Vilniuje pradėjo eiti pirmasis savaitraštis (Pranciškaus Paprockio Lietuvos kurjeris lenkų k.), liudijęs naujos žinių bei informacijos sistemos atsiradimą ir t.t. [Iš straipsnio, p. 160-161]Reikšminiai žodžiai: Baroko raštija; Baroko literatūra; Dokumentai; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Baroque writing; Baroque literature; Documents.