LTSkirtingai nei daugelis Renesanso autorių, Strijkovskis buvo iš karto palankiai amžininkų priimtas, o jo kūryba, pirmiausia "Kronika", pasklido ne tik senojoje Lietuvoje, bet ir visame Vidurio ir Rytų Europos regione. "Kronika" darė poveikį visu laikotarpiu iki pat Abiejų Tautų Respublikos žlugimo ir netgi vėliau. Tas poveikis nebuvo vienodas. Iš pradžių jo būta stipresnio; pasirodžius Alberto Kojalavičiaus "Lietuvos istorijai", tas poveikis apsilpo, tačiau nuo XIX a. pradžios ji vėl buvo plačiau skaitoma, perspausdinama, ja buvo remiamasi grožiniuose kūriniuose ir Lietuvos mokyklose. Tai lėmė kelios svarbios ypatybės. Strijkovskio "Kronikos" tekstai atitiko kelių kartų visuomenės ideologinius, politinius, kultūrinius ir meninius lūkesčius. Antra, kaip ir Trečiasis Lietuvos Statutas, Kronika savomis - idėjinėmis ir meninėmis - priemonėmis grindė Respublikos pilietinės tautos politinę ir kultūrinę tapatybę. Trečia, Kronikos sėkmingą sklaidą užtikrino kalba, kuria ji buvo parašyta. XVI a. tapusi regionine bendravimo ir visokeriopos komunikacijos priemone, lenkų kalba savo ruožtu garantavo ilgesnį gyvavimą visiems ja parašytiems raštijos paminklams bei literatūros kūriniams. [Iš straipsnio, p. 115]Reikšminiai žodžiai: Motiejus Strijkovskis (Maciej Stryjkowski); Istoriografai; Strijkovskio "Kronika"; Renesanso literatūra; Dokumentai; Maciej Stryjkowski; Historiographers; Stryjkowski "Chronicle"; Renaissance literature; Documents.