Bioetikos metodologinio pagrindo paieška (II): vienaprincipinė prieiga

LTAntrajame svarstomos temos straipsnyje (pirmasis – Bartkienė 2011) analizuojami bioetinių prieštarų sprendimo būdai, pateikti P. Singerio ir T. Engelhardto teorijose. Abu teoretikai naudoja vienaprincipinę prieigą, laikydamiesi nuostatos, kad užtenka vieno esminio principo nustatant normatyvines bioetikos gaires. P. Singeris, plėtodamas utilitarinę poziciją, kvestionuoja tradicinę asmens sampratą. T. Engelhardtas, pabrėždamas pagarbos autonomijai principą, pasiūlo deontologinę bioetikos versiją. Viena vertus, nagrinėjami autoriai formuluoja aiškias normatyvines gaires, reikalingas sprendžiant bioetines prieštaras. Kita vertus, jų pateikti siūlymai vertintini ypač atsargiai, nes pabrėžiant asmens sampratos reikšmę atmetamos tradicinės medicinos etikos vertybės – geradarybė ir pagarba žmogaus gyvybei. Straipsnyje teigiama, kad aptariamos teorijos, marginalizuodamos labiausiai pažeidžiamas socialines grupes, tokias kaip protiškai neįgalūs asmenys ir maži vaikai, atveria kelią dehumanizuotai ir komercializuotai medicinai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bioetika; Autonomija; Geradarybė; Žala; Teisingumas; Bioethics; Autonomy; Justice; Utilitarianism.

ENSecond paper in the series (see Bartkienė 2011) is designated to disclose the ways of solving the bioethical problems proposed by P. Singer and T. Engelhardt. Both thinkers use one principle approach maintaining that a single main principle is sufficient for acquiring basic normative guides in bioethics. Singer develops a utilitarian position and is questioning traditional notion of a person. Engelhardt is emphasizes the principle of respect for autonomy and proposes deontological conception of bioethics. On one hand, these theories offer clear normative guidance for resolving bioethical controversies in the sphere of medicine. On the other hand, these proposals should be evaluated very carefully because by stressing the significance of the notion of a person both theories reject traditional values of medical ethics, such as beneficence and respect for human life. Marginalizing the most vulnerable groups of society, such as mentally ill and small children, they open the path for dehumanized and commercialized medicine. [From the publication]