Plotino emanacija kaip "ilgas gyvenimas" lyginamosios analizės perspektyvoje

LTStraipsnis skirtas Plotino emanacijos sampratos, pateiktos jo traktate V.2 [11], analizei, atkreipiant dėmesį į traktato pabaigoje randamą „ilgo gyvenimo“ metaforą, kuria filosofas ne tik parafrazuoja veikale pristatytą emanacijos doktriną, bet ir apeliuoja į skaitytojų kosmoso vientisumo patirtį. Taip pat aptariamos Plotino emanacijos teorijos ištakos ir jos prieštaringumas, susijęs su mąstytojo išryškintu Vienio ir daugio dialektikos paradoksu. Tikėtina, kad būtent doktrinos paradoksalumas lėmė jos gyvybingumą ir universalumą. Siekiant iliustruoti šią išvadą, pateikiama lyginamoji Plotino traktato V.2 [11] bei jo vertimo į arabų kalbą, žinomo pavadinimu Aristotelio teologija, analizė. Tyrinėjimas parodo, kad Plotino emanacijos samprata yra transformuojama arabiškąjame vertime „ilgą gyvenimą“ interpretuojant ne kaip kosmoso vientisumo intuicijos, bet kaip daugingos tvarinijos gyvavimo baigtinumo patirtį. [Iš straipsnio, p. 380]Reikšminiai žodžiai: Plotinas; Neoplatonizmas; Emanacija; Vienis; Mąstymas; Filosofijos istorija; Ontologija; Metafizika; Lyginamoji analizė; Arabų filosofija; Aristotelio teologija; Al-Kindi; Plotinus; Neoplatonism; Emanation; The One; Intellect; History of philosophy; Ontology; Metaphysics; Comparative analysis; Arabic philosophy; Theology of Aristotle; Al-Kindi.

ENThe article presents an analysis of the Plotinian conception of emanation presented in his treatise V.2 [11], paying special attention to the metaphor of "long life" at the end of the treatise. Plotinus uses this metaphor not only to paraphrase the main ideas of the treatise, but also to appeal to the readers’ experience of the integrity of cosmos. The article discusses the sources of Plotinian conception of emanation, it also pinpoints its contradictory character, which is turned into paradox of dialectics between the One and the many. It is presumably exactly this paradox that made Plotinian conception of emanation viable and universally influential in Medieval Christian, Arabic and Jewish philosophy. This conclusion is illustrated by comparative analysis of Plotinian treatise V.2 [11] and its Arabic translation, which was known under the title "Theology of Aristotle". The analysis shows that Arabic translation transforms Plotinian conception of emanation presenting different interpretation of the metaphor of "long life": in stead of the intuition of the integrity of cosmos, it is interpreted as an experience of the finitude of temporal existence of all created beings. [From the publication]